TARPTAUTINIS KONKURENCINGUMAS IR LIETUVOS EKSPORTO POLITIKA

Transcription

1 54 Pinigø studijos Integracijos aspektai TARPTAUTINIS KONKURENCINGUMAS IR LIETUVOS EKSPORTO POLITIKA Ramûnas Vilpiðauskas Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas Vokieèiø g. 10 LT Vilnius El. p. ramunas@lrinka.lt Straipsnyje nagrinëjama konkurencingumo samprata, eksporto politikos ir tarptautinio konkurencingumo sàsajos, pateikiama ekonominës politikos priemoniø, kuriomis daromas poveikis tarptautinei prekybai ir eksportui, klasifikacija, jos vertinamos remiantis efektyvumo, tikslingumo ir kitais kriterijais. Taip pat vertinamas Europos Sàjungos vaidmuo ir valstybiø nariø diskrecijos laipsnis, taikant ávairias ekonominës politikos priemones. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje paplitusi nuostata, jog tarptautinëje ekonomikoje konkuruoja ðalys ir jø konkurencingumà rodo prekybos balansas bei eksportuojamø prekiø pobûdis, yra neteisinga ir neturëtø bûti laikoma ekonominës politikos orientyru. Tarptautinëje prekyboje konkuruoja ámonës, o valstybës sudaro sàlygas joms konkuruoti, pasinaudoti ðalies santykiniais pranaðumais ir plëtoti savo konkurencinius pranaðumus. Valstybës konkuruoja nustatydamos mokesèiø dydá ir reguliavimo taisykles, pritraukdamos mobiliuosius gamybos veiksnius, pirmiausia kapitalà, taèiau net ir atsiþvelgiant á prekybos bei investicijø sàsajas tokios konkurencijos negalima laikyti valstybiø konkurencija tarptautinëje prekyboje. Remiantis atlikta analize, pateikiamos rekomendacijos dël ekonominës politikos priemoniø efektyvumo ir uþsienio prekybos politikos tikslø, atsiþvelgiant á besikeièianèià uþsienio prekybos institucinæ sàrangà. Pagrindiniai þodþiai: tarptautinë prekyba; konkurencingumas; eksporto politika; santykinis pranaðumas. *Straipsnis parengtas pagal Lietuvos Respublikos ûkio ministerijos uþsakyto ir EKT grupës bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto mokslo tiriamojo darbo (þr. index.php/lt/pramoneirverslas/ pramone) skyriø, paraðytà autoriaus. Ávadas* Valstybës konkurencingumas ir eksporto vieta ðalies ekonomikoje jau senokai yra svarbios vieðøjø svarstymø temos daugelyje pasaulio ðaliø. Ðie klausimai rûpi ne tik akademikams ir ekspertams, bet ir politikams jie nuolatos priima sprendimus dël ðaliø ekonominiø ryðiø vienaðalio ir daugiaðalio reguliavimo, beje, daþnai neatitinkanèius analitikø rekomendacijø. Lietuvoje diskutuoti apie konkurencingumà imta tik praëjusio deðimtmeèio pradþioje, pradëjus vykdyti ekonomikos reformas. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà (ES) ir keièiantis verslo aplinkai, konkurencingumo ir uþsienio prekybos klausimai tampa dar aktualesni, nes narystë ES didina ekonominiø ir instituciniø ryðiø su kitomis ðalimis svarbà. Ðiame straipsnyje nagrinëjama tarptautinio konkurencingumo samprata, jo sàsajos su ðalies ekonomine, konkreèiai eksporto politika, klasifikuojamos ir aptariamos ekonominës politikos priemonës, kuriomis daroma átaka Lietuvos ámoniø eksportui, jos vertinamos remiantis efektyvumo, tikslingumo ir kitais kriterijais. Eksporto politikos priemonës siejamos su konkurencingumo didinimo priemonëmis. Straipsnyje dëmesys sutelkiamas á maþiau analizuotà eksporto politikà, nes atviros importo politikos naudà ðiuo metu pripaþásta ir ekspertai, ir tarptautinës organizacijos, ir valstybiø politikos vykdytojai (jos nepripaþásta tik nesugebanèios konkuruoti ámonës). Atlikta analizë leidþia teikti siûlymus, kaip didintinas ámoniø konkurencingumas ir gerintinos eksporto sàlygos, kaip taikomas priemones padaryti efektyvesnes. Atkreipiamas dëmesys á plaèiai paplitusiø nuostatø dël tarptautinës prekybos ir konkurencingumo nepagrástumà ir teikiami siûlymai dël uþsienio prekybos politikos, kuri tenkintø visø ðalies gyventojø poreikius. Kritiðkai vertindamas konvencines tiesas apie konkurencingumà bei eksporto politikà ir pristatydamas svarbiausias Ðiaurës Amerikos ir Europos analitikø áþvalgas, autorius siekia prisidëti prie diskusijø apie uþsienio ekonominæ politikà Lietuvoje. Ramûnas Vilpiðauskas docentas, socialiniø mokslø daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbuotojas. Veiklos sritys: Europos ekonominë ir politinë integracija, tarptautinë politinë ekonomija, politikos analizë.

2 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 55 *Bene þinomiausia ðio susirûpinimo iðraiðka laikomas J. J. Servan-Schreiber ir J. Jacques (1968) veikalas The American Challenge. **Apie diskusijas tarptautinio konkurencingumo tema rašoma leidinyje Oxford Review of Economic Policy (1996, Nr. 3). ***Apie Konkurencingumo patarëjø grupæ (Competitiveness Advisory Group), jos tikslus, narius ir publikacijas þr. Europos Komisijos interneto svetainæ: 1. Tarptautinio konkurencingumo interpretacijos: kas ir kaip konkuruoja? Apie tarptautiná konkurencingumà pasaulyje diskutuojama jau seniai. Publikacijø konkurencingumo tema ypaè padaugëjo m. Paskutiniu metu analitikai ðiam klausimui skiria maþiau dëmesio, taèiau politinëje retorikoje, ypaè ES, konkurencingumo tema tebëra labai populiari. Integruojantis á ES, ji tapo populiari ir Lietuvoje. Europoje konkurencingumo klausimai pradëti svarstyti praëjus pirmajam Europos ekonominës bendrijos funkcionavimo deðimtmeèiui, kai susirûpinta, kad Europos ekonominës bendrijos ðalys nepajëgia modernizuoti savo ekonomikos ir pasivyti JAV*. Jau tada aktyvi pramonës politika buvo grindþiama siekiu pasivyti ir pranokti Amerikà. Vëliau, prasidëjus sparèiam Japonijos ir Pietø Azijos ðaliø ekonomikos augimui, ðiais klausimais imta domëtis ir Jungtinëse Amerikos Valstijose, jose ákurta ir konkurencingumo taryba. Pagrindinis tarybos tikslas buvo teikti ðalies prezidentui siûlymus dël priemoniø JAV konkurencingumui didinti (Johnson 1989; Sandholtz 1992; Tyson 1992; Goldman 1993; Rapkin, Avery 1995; Roberts 1996). ES tarptautinis konkurencingumas vël tapo nuolatine diskusijø tema XX a. paskutiniame deðimtmetyje**. Tarptautinës ekonomikos specialistø diskusijos tapo intensyvesnës Europos Komisijai 1993 m. iðleidus Baltàjà knygà, skirtà augimui, konkurencingumui ir uþimtumui (Commission 1993). Konkurencingumo temai Europos Komisija skyrë ne vienà studijà m. buvo suburta Konkurencingumo patarëjø grupë***, kuri turëjo teikti rekomendacijas ES konkurencingumo klausimais. Ji reguliariai rengë ataskaitas su siûlymais dël ES konkurencingumo gerinimo priemoniø, o vëliau dalis ðiø priemoniø numatytos ir Lisabonos strategijoje. Ne vienà darbà konkurencingumo tema parengë Europos Komisijai tiesiogiai pavaldaus Ateities studijø padalinio (Forward Studies Unit) ekspertai (Jacquemin, Pench 1997). Átraukus ES nare ketinanèios tapti ðalies gebëjimà atlaikyti vidaus rinkos konkurenciná spaudimà á 1993 m. paskelbø Kopenhagos kriterijø sàraðà, konkurencingumo tema pradëta domëtis ir Vidurio bei Rytø Europos ðalyse, besirengianèiose narystei ES. Tiesa, Europos Komisijai Darbotvarkëje 2000 nurodþius, kaip bus vertinamas kiekvienos ðalies kandidatës gebëjimas atlaikyti konkurenciná spaudimà ES vidaus rinkoje, diskusijos dël ðio kriterijaus aprimo (Commission 1997). Taèiau greitai konkurencingumo temà vël imta svarstyti, konkurencingumo skatinimas tapo vienu ið svarbiausiø naujojo ES projekto Lisabonos strategijos tikslø m. ES virðûniø susitikime Lisabonoje nuspræsta siekti, kad ES ekonomika per deðimtmetá taptø konkurencingiausia ir dinamiðkiausia þiniø pagrindu kylanèia ekonomika pasaulyje, kuri bûtø tvarios ekonomikos plëtros, didesnio ir geresnës kokybës uþimtumo ir tvirtesnës socialinës sanglaudos derinys (Lisbon European Council 2000). Ádomu, kad pristatant Lisabonos strategijà daþniausiai minimas bûtent konkurencingumo siekis, uþmirðtant kitus jos tikslus ir uþdavinius, kartais tam siekiui prieðtaraujanèius. Tarptautinio konkurencingumo klausimai paskutiniame deðimtmetyje nagrinëjami Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos (EBPO) studijose (OECD 1996), maþdaug penkiasdeðimties pasaulio valstybiø konkurencingumo tyrimø rezultatai skelbiami Davoso pasauliniame ekonomikos forume, konkurencingumo tyrimai atliekami Luizianos vadybos plëtros institute (World Economic Forum 2000). Nors susidomëjimas tarptautiniu konkurencingumu yra didelis, analitikai nesutaria, kaip já apibrëþti. Skiriasi nuomonës, ar konkuruoja tik ámonës, ar ir valstybës, kokios ekonominës politikos priemonës yra tinkamiausios konkurencingumui didinti ir kaip jis susijæs su ðalies uþsienio prekyba, pirmiausia su eksportu m. JAV prezidento patarëjø pramonës konkurencingumo klausimais komisija tautos konkurencingumà apibrëþë kaip gebëjimà laisvos ir teisingos rinkos sàlygomis gaminti prekes ir teikti paslaugas, kurios atitinka tarptautiniø rinkø reikalavimus, kartu iðlaikant ir keliant gyventojø realiøjø pajamø lygø (Roberts

3 56 Pinigø studijos Integracijos aspektai *Vëliau ðie teiginiai buvo iðplëtoti kitame P. Krugman (1996) straipsnyje. Beje, P. Krugman (1986) yra pradininkas naujosios prekybos teorijos, kurioje kritiðkai vertinamas santykinio pranaðumo dësnis ir pripaþástamas valstybës vaidmuo skatinant strateginiø produktø gamybà. Taèiau pats P. Krugman dël ávairiø dalykø, ypaè informacijos asimetrijø, skeptiðkai vertino aktyvià vyriausybës veiklà skatinant pirmenybines ûkio ðakas. Jo skepticizmas dël uþsienio prekybos politikos kontrastuoja su aktyvaus vyriausybës vaidmens, teikiant vieðàsias gërybes ðalies viduje ir ðalinant rinkos trûkumus, propagavimu. Toks kontrastas bûdingas pokariu JAV paplitusiai matematiniu modeliavimu pagrástai ekonominei minèiai, kurià atspindëjo ir praktinë politika, apibûdinama posakiu Keynes namuose, Smith uþsienyje. 1996: 98). Panaðø konkurencingumo apibrëþimà pateikia ir EBPO tai ámoniø, ðakø, regionø, tautø ar virðvalstybiniø regionø gebëjimas lemti palyginti aukðtà gamybos veiksniø pajamø ir uþimtumo lygá, konkuruojant tarptautinëje rinkoje (OECD 1996: 13). Apibrëþiant konkurencingumà paprastai minimas dalyvavimas tarptautinëje rinkoje ir atvirumas jai, pajamø ir uþimtumo didëjimas, taèiau ðie dalykai per daug bendri. Vien teisingos rinkos sàvoka gali bûti ávardijamos paèios ávairiausios ekonominës politikos priemonës, nelygu kas jà vartoja (ja manipuliuoja) su uþsienio ámonëmis nesugebanti konkuruoti ámonë ar ekonomikos mokslo atstovai, kuriø vertinimus daþnai lemia atstovaujamas poþiûris. Taèiau kai konkurencingumo sàvoka konkretinama ir nurodomi konkurencingumo vertinimo rodikliai (pavyzdþiui, ðalies rodikliai (makrolygis), atskirø srièiø (mezolygis) ir ámoniø (mikrolygis) charakteristikos), galø gale paaiðkëja, kad viskas lemia viskà. Tada atlikti analizæ tampa pernelyg sudëtinga, o ágyvendinti politikø rekomendacijas pernelyg sunku. Galima spëti, kad bûtent nesugebëjimas tiksliai apibrëþti konkurencingumà lëmë analitikø dëmesio ðiai temai maþëjimà ir kartu jos populiarumà tarp politikø, kurie gali ja naudotis skatinami trumpalaikiø politiniø interesø. Tiesioginiø pasekmiø uþsienio prekybos politikai gali turëti klausimas, ar apskritai prasminga kalbëti apie ðalies konkurencingumà ir pasaulio ðaliø ekonominæ konkurencijà, kai geresni vienos ðalies rodikliai áspëja, kad kitai ðaliai trûksta konkurencingumo ir reikia imtis aktyviø priemoniø jam skatinti. Didþiausià atgarsá tarp analitikø sukëlë 1994 m. þurnale Foreign Affairs pasirodæs JAV ekonomisto Paul Krugman (1994) straipsnis, kuriame autorius Amerikos ir ES politikø bei ekspertø susirûpinimà konkurencingumu, reiðkiamà JAV administracijos retorika ir Europos Komisijos 1993 m. iðleista Baltàja knyga, pavadino visiðkai nepagrástu, o konkurencingumo skatinimà uþsienio prekybos priemonëmis (tam tikrø ûkio ðakø plëtros skatinimu, importo ribojimais) ne tik nereikalingu, bet ir pavojingu tarpvalstybiniams santykiams*. Vienas svarbiausiø P. Krugman pateikiamø argumentø nors paprastumo sumetimais ar ið nacionalinio pasididþiavimo kalbama apie ðaliø prekybà ir konkurencijà, bet ið tiesø prekiauja ir konkuruoja tik ámonës. Netikslu kalbëti apie JAV korporacijà, nes, kitaip nei rinkoje konkuruojanèioms ámonëms, tarptautinë prekyba naudinga visoms ðalims. Nekonkurencingos ámonës gali bankrutuoti, o ðalims bankrotas niekada negresia (joms praþûtinga gali bûti ne uþsienio prekyba, bet valstybës ásiskolinimas). Tarptautinë prekyba (ir importas, ir eksportas) leidþia ámonëms iðnaudoti santykinius kiekvienos ðalies pranaðumus plëtojant darbo pasidalinimà ir specializacijà, ji sudaro sàlygas augti visø ðaliø ekonomikai ir gerovei. Teigiamas uþsienio prekybos balansas gali bûti ðalies ekonomikos silpnumo poþymis, o deficitas jos stiprumo poþymis. Deficità gali lemti ne konkurencingumo trûkumas, bet vyriausybës vykdoma iþdo politika. Tarptautinës prekybos analitikai yra pastebëjæ, kad XX a. devintajame deðimtmetyje ásiskolinusiø Lotynø Amerikos ir Afrikos valstybiø uþsienio prekybos balansas buvo teigiamas (siekta susimokëti palûkanas uþ valstybiø ásiskolinimà), taèiau jø konkurencingumas nebuvo didelis (Brenton ir kt. 1997: 275). Be to, prekybos deficitas paprasèiausiai gali rodyti vartotojø tam tikru metu teikiamas pirmenybes, pavyzdþiui, padidëjusá polinká vartoti. Iðeitø, kad uþsienio prekyboje importas yra ne blogybë, bet pagrindinis prekybos tikslas, o eksportas naudingas tik tiek, kiek leidþia uþsidirbti uþsienio valiutos pigesnëms ir geresnëms uþsienio prekëms ásigyti. Todël skatinti eksportà specialiomis priemonëmis nereikia, svarbiausias uþsienio ekonominës politikos tikslas kuo maþiau tarifinëmis ir netarifinëmis kliûtimis varþyti tarptautinæ prekybà. Kritikuotinas daugelio ðaliø politikø poþiûris, kad, siekiant atlaikyti tarptautinæ konkurencijà, kapitalà ir darbo jëgà reikia nukreipti á didelæ pridëtinæ vertæ kurianèias ûkio ðakas. P. Krugman (1994) iðkelia retoriná klausimà: jei tereikëtø tinkamai pasirinkti ðakas ir á jas nukreipti iðteklius, kodël paèios rinkos negalëtø atlikti ðio paprasto uþdavinio? Vis dëlto tinkamai pasirinkti nëra paprasta ðakø, kurios nerodo tam

4 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 57 *Jei bûtø atsiþvelgiama tik á ûkio ðakø kuriamà pridëtinæ vertæ, pirmenybæ reikëtø teikti ir cigareèiø gamybai, naftos perdirbimui bei kitoms daug kapitalo reikalaujanèioms veiklos rûðims (Krugman 1994). tikru metu ðalies turimø santykiniø pranaðumø, palaikymas bûtø tik iðtekliø ðvaistymas, nes, nutraukus paramà, jos bûtø nepajëgios konkuruoti, o remti sëkmingai konkuruojanèias ámones nereikalinga*. Be to, vyriausybëms visada trûksta informacijos apie nuolat kintanèias rinkas, todël jos priima klaidingus sprendimus. Taigi laisva tarptautinë prekyba yra efektyvesnis iðtekliø paskirstymo bûdas (Krugman 1986). Beje, daugelyje ðaliø politikai paprastai siûlo teikti pirmenybæ toms paèioms ðakoms. Galima numanyti, kad visos ðalys toje paèioje srityje negalës specializuotis, todël neturinèios natûraliø pranaðumø galø gale turës pripaþinti tokios politikos neefektyvumà. Svarbiausia P. Krugman (1994: 35) iðvada kalbëti apie ðaliø konkurencingumà yra beprasmiðka, ðis politinei retorikai bûdingas terminas ið tiesø yra tik poetiðkas naðumo ávardijimas. Svarbiausia sudaryti sàlygas naðumui didëti, nes nuo jo priklauso ðalies ekonomikos augimas ir gyventojø pajamø lygis. Apie konkurencingumà lyginamàja prasme galima kalbëti tik turint omenyje ámones. Beje, dël naðumo svarbos sutaria daugelis analitikø, ji pabrëþiama ir Lietuvos nacionaliniame susitarime (LRS 2002). Vis dëlto ne visai aiðku, kokios ekonominës politikos priemonës labiausiai tinka ámoniø naðumui didinti. Daþnai nurodoma, kad svarbiausia sudaryti sàlygas ámonëms pasinaudoti ðalies pranaðumais ir kuo maþiau iðkreipti konkurencijà. Tokià rekomendacijà pateikia ir Michael Porter, iðgarsëjæs pasiûlyta ekonomikos branduoliø samprata (Porter 1990, 1998). Ekonomikos branduoliø skatinimas daugelyje ðaliø, tarp jø ir Lietuvoje, siejamas su valstybës institucijø investavimu á ðvietimà, tyrimus, verslo ir mokslo ryðiø plëtojimà, t. y. þiniø ekonomikà. Taèiau M. Porter svarbiausia branduoliø susidarymo sàlyga laiko konkurencijà ðalies viduje ir prekiaujant su kitomis ðalimis. Jis paþymi, kad daugelis bûdø, kuriais vyriausybë bando padëti ðalies ámonëms ir ðakoms, ið tikrøjø paþeidþia jø ilgalaiká konkurencingumà (tarp tokiø bûdø minimos subsidijos, parama ámoniø susijungimui, intensyvaus bendradarbiavimo skatinimas, valiutos devalvavimas) (Porter 1990: 681). Dël vyriausybës paramos maþëja ámoniø konkurencingumas ir atsiranda poreikis kuo ilgiau jà iðlaikyti. Be to, kai remiamos vienos ðakos, iðtekliø negauna kitos, galinèios bûti verslios ir perspektyvios. O sudarant sàlygas konkuruoti ir naujiems veikëjams patekti á rinkà, ámonës skatinamos atnaujinti ir gerinti savo veiklà, kelti technologijos lygá ir didinti pardavimà. Sàlygø konkurencijai sudarymas yra esminë, taèiau daþnai pamirðtama konkurencingumo didinimo sàlyga. Reikia paminëti ir tai, kad ekonominës politikos priemonëmis, skirtomis valstybiø konkurencingumui didinti, dël iðsisklaidþiusiø ir siaurø interesø grupiø skirtingø paskatø ir gebëjimø susiorganizuoti gali geriau pasinaudoti siaurø interesø grupës, taigi tokiomis priemonëmis jos paprastai apsaugomos nuo konkurencijos (Olson 1965; Vilpiðauskas 2001). Importo muitai, taikomi siekiant apsaugoti nuo konkurencijos tam tikras ámones ar jø grupes, tiesiogiai stabdo ðalies ekonomikos augimà. Eksporto politikos priemonëmis, kuriomis daþniausiai pasinaudoja daugiau paskatø ir gebëjimø susiorganizuoti turinèios ámonës, bendrasis iðtekliø pasiskirstymas ir lûkesèiai irgi veikiami gana prieðtaringai. Vis dëlto tam tikromis aplinkybëmis prasminga kalbëti ir apie valstybiø konkurencijà. Valstybës irgi konkuruoja, tik ne tarptautinëje prekyboje, o pritraukdamos kapitalà. Kitaip tariant, valstybës konkuruoja nustatydamos ekonominës aplinkos sàlygas (pvz., mokesèiø dydþius ir ekonominës veiklos reguliavimo normas), kurios gali pritraukti uþsienio investicijas (kai kurie analitikai tokià konkurencijà vadina lokacine (Siebert 1994)). Tiesa, tokià konkurencijà analizuojanèiø darbø nëra daug, be to, nesutariama, kada ji lemia mokesèiø maþinimà ir reguliavimo normø ðvelninimà. Darbuose apie konkurencijà reguliavimo ir mokesèiø normomis vardijami ávairûs reguliavimo ar mokesèiø maþinimà lemiantys veiksniai: mobilumas, poreikis keisti galiojantá reguliavimo reþimà, ámoniø ir vyriausybës ryðiai. Kaip rodo JAV ir ES bendrosios rinkos, tø veiksniø derinys gali lemti ir normø grieþtinimà (Kalifornijos efektas, labiau bûdingas ES), ir normø ðvelninimà (Delavero efektas) (Siebert, Koop

5 58 Pinigø studijos Integracijos aspektai *Anksèiau daugiausia diskusijø ðiais klausimais baigdavosi svarstymais apie nacionalinës valiutos devalvavimo poveiká eksportuojamoms prekëms ir jø konkurencingumui. Ðiuo metu nusistovëjusi nuomonë, kad dirbtinis valiutos kurso keitimas konkurencingumo sàlygoms gerinti nerekomenduotinas. Persiejant lità nuo JAV dolerio prie euro, tokiø diskusijø buvo kilæ ir Lietuvoje, taèiau tikëtina, kad iki prisijungiant prie euro zonos daugiau pretekstø siûlymui keisti valiutos kursà nepasitaikys, nebent Lietuvoje netrukus smarkiai pabrangtø darbo jëga ir kiti gamybos veiksniai arba ES institucijos primygtinai siûlytø prieð ávedant eurà keisti lito ir euro kursà. **Konkurencijos svarba pabrëþiama ir viename ið naujausiø Lietuvos konkurencingumo tyrimø (PE International 2003). ***J. Schumpeter ir jo pasekëjai svarbiausia ámoniø paskata investuoti á technologijas, tyrimus ir plëtrà laikë lûkesèius pasinaudojant inovacijomis bent laikinai uþimti vyraujanèià padëtá rinkoje ir padidinti pardavimà. Po kurio laiko inovacijos tampa prieinamos daugeliui rinkos dalyviø, ir jie paskleidþia naujø technologijø naudà kitoms ámonëms ir visuomenei. Konkurencingumas ir ekonomikos augimas siejamas su inovacijø sklaida, kai ámonës laisvai konkuruoja rinkoje ir siekia pasinaudoti pirmojo ëjimo inovacijø srityje pranaðumais (Austrian institute 1998). 1993; Sun, Pelkmans 1995). Dël konkurencijos reguliavimo normomis rezultatø nesutariama, taèiau konkurencijos mokesèiø dydþiu poveikis kur kas akivaizdesnis. Vyriausybiø politika, kai maþinant mokesèius sudaromos palankesnës sàlygos verslui, skatina konkuruoti ir kitas ðalis, dël tokios politikos galinèias prarasti investicijas. Ne kartà svarstytas ryðys tarp kapitalo mobilumo didëjimo (ir globalizacijos apskritai) ir mokesèiø maþinimo EBPO valstybëse. Tiesa, politinës ekonomijos darbuose paskutiniø deðimtmeèiø sprendimai maþinti mokesèius EBPO valstybëse daþnai siejami su vidaus politikos veiksniais, pavyzdþiui, vyriausybës ideologine pakraipa, ekonominëmis institucijomis (Swank 2003). Vis dëlto, nors mokesèiø dydþiø ir struktûros kaita atskirose ðalyse nevienoda, stiprëjant tarptautiniams ekonominiams ryðiams ir didëjant gamybos veiksniø mobilumui, didëja valstybiø konkuravimo mokesèiais svarba. Tai rodo paskutiniu metu Ðvedijos ir Suomijos vyriausybiø Estijos vyriausybei reiðkiami priekaiðtai dël pernelyg palankiø sàlygø verslui, Vokietijos politikø nuogàstavimai dël maþø pelno mokesèiø naujosiose ES narëse, galinèiø paskatinti ámones keltis ið ðaliø, kuriose nustatyti dideli mokesèiai. Rekomendacinio pobûdþio Gero elgesio kodekse ES valstybës narës irgi raginamos susilaikyti nuo þalingos konkurencijos, pritraukiant uþsienio investicijas. Tokia konkurencija ámonëms naudinga tuo atveju, kai lemia sprendimus maþinti verslo iðlaidas, stiprina jø gebëjimà konkuruoti ir sukuria paskatas valstybëms pasirinkti efektyvesnius reguliavimo metodus, labiau atitinkanèius ðalies gyventojø poreikius. Verslo iðlaidos laikomos svarbiu konkurencingumo veiksniu. Darbuose, kur pabrëþiama kainos veiksniø svarba, daugiausia dëmesio paprastai skiriama darbo jëgos kainai ir valiutos kursams. Tokiuose darbuose su kainos konkurencingumu ir valiutos kursø lemiamu eksportuojamø produktø kainos padidëjimu ar sumaþëjimu siejamas trumpalaikis konkurencingumas, o su naðumo didëjimu ilgalaikis konkurencingumas (Boltho 1996; Commission 1998)*. Konkurencingumo veiksniai gali bûti skirstomi á kainos veiksnius ir kokybinius veiksnius; kokybiniai veiksniai prekiø kokybë, vartotojø poreikiø atitikimas, geras ávaizdis lemia, kad prekës gali bûti parduodamos net tada, kai jø kaina yra palyginti didelë (dar konkurencingumas skirstomas á statiná ir dinaminá) (Austrian institute 1998). Esant skirtingoms sàlygoms (pvz., nevienodam produkto kainos elastingumui), produkto konkurencingumas priklauso nuo vieno ar kito veiksnio. Kokybiniø veiksniø svarbà pabrëþiantys analitikai atkreipia dëmesá á tiesioginiø uþsienio investicijø svarbà technologijoms, kapitalui, vadybos ágûdþiams, reikalingiems ámoniø konkurencingumui plëtoti. Ðiuo metu, kai pasaulyje prekiaujama ne tik skirtingø, bet ir tos paèios ûkio ðakos produktais, svarbu ne tik ðaliø santykiniai pranaðumai, bet ir tokie veiksniai kaip masto ekonomija (jø reikðmë vis didëja vykstant integracijai tarp ðaliø, pavyzdþiui, ES bendrojoje rinkoje). Kad ir kaip svarbu tiesioginës uþsienio investicijos ir vertikalioji skirtingø ðaliø ámoniø integracija (sparèiai integruojasi ir Lietuvos ámonës, pavyzdþiui, tekstilës pramonës), vis dëlto svarbiausias dalykas yra ðalies santykiniø pranaðumø panaudojimas. Tiek tradicinëje santykiniø pranaðumø teorijoje, tiek naujosiose vienos ûkio ðakos ámoniø integracijà ir prekybà pabrëþianèiose teorijose, vertinant tarptautinæ prekybà ir konkurencingumà, daugiausia dëmesio skiriama konkurencijos sàlygoms ir jos poveikiui**. Nors poþiûriai á technologijos skirtumø prieþastis, inovacijø iðtakas ir rekomendacijos dël vyriausybiø politikos paprastai skiriasi, visi pripaþásta, kad bûtina konkurencingumo ir technologijos paþangos sàlyga yra konkurencija vidaus ir tarptautinëje rinkoje***. 2. Lietuvos eksporto politikos bruoþai Lietuvos ámoniø eksportas, jo apimtis, prekiø rûðys ir pardavimo rinkos labiausiai priklauso nuo Lietuvos turimø santykiniø pranaðumø (palyginti kvalifikuotos ir nebrangios darbo jëgos, istoriðkai susiklosèiusiø gamybos ðakø ir ágûdþiø, ið ankstesnës

6 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 59 *Paskutiniais metais plëtojamos europeizacijos studijos, vertinanèios, kaip ES normos lemia valstybiø nariø institucinius ir politikos turinio pokyèius (Maniokas 2003). sistemos paveldëtos pramonës struktûros) ir ámoniø produkcijos paklausos vidaus ir uþsienio rinkose. Ðie veiksniai lemia prekybos srautø plëtrà, rinkos sprendimus dël eksporto. Taigi eksportas, kaip ir pardavimai apskritai, yra rinkos sprendimø rezultatas, o rinkos sprendimai priklauso nuo ðalies turimø santykiniø pranaðumø. Eksportas nuo pardavimo vidaus rinkoje skiriasi tuo, kad kertamos ðalies sienos ir todël ámonëms tenka atsiþvelgti á papildomus veiksnius (valiutos kursus, muitus, produktø standartø skirtumus ir pan.). Sudaryti tinkamas sàlygas atsiskleisti ðalies santykiniams pranaðumams labai svarbu. Santykiniø pranaðumø sàvoka buvo iðplëtota prekybos teorijoje. Jos pradininkas Adam Smith pateikë absoliutaus pranaðumo sampratà, o David Ricardo santykiniø pranaðumø dësná. Pagal ðá dësná, dël skirtingos geografinës padëties, klimato, istorijos ir tradicijø kiekvienos ðalies iðtekliai ir gaminami produktai bei jø kokybë yra skirtingi. Tam tikrus produktus ámonës vienoje ðalyje gamina efektyviau nei kitoje. Net jei pagamintø produktø uþtenka ðalies gyventojø poreikiams patenkinti arba daugelis jø pagaminami pigiau nei uþsienyje, ðalies ámonëms naudingiau specializuotis gaminant prekes, kurios bûtø santykiniu atþvilgiu pigesnës, ir laisvai jomis prekiauti. Laisvieji mainai ir specializacija sudaro sàlygas inovacijoms atsirasti, efektyvumui ir visø ðaliø gerovei didëti, o bet kokie prekybos varþymai, apsaugantys nuo konkurencijos ið uþsienio tam tikras ámones ar ðakas (muitai, subsidijos, antidempingo priemonës ir kt.), ðaliø gerovæ maþina. Nors paskutiniaisiais deðimtmeèiais santykinio pranaðumo dësnis, atsiþvelgiant á didëjantá gamybos veiksniø mobilumà ir strateginës prekybos sampratà, buvo tikslinamas, jis iki ðiol yra tarptautinës prekybos analizës pagrindas. Eksporto didinimas neturëtø bûti ekonominës politikos ir tarptautinio konkurencingumo didinimo tikslas, eksportas tëra kitø tikslø ágyvendinimo priemonë. Kai kurios ámonës eksporto nelaiko verslo strategijos tikslu, nes dël rinkoje susidariusios padëties, ámonës, jos gaminamø produktø ar teikiamø paslaugø savybiø joms neapsimoka eksportuoti. Pagrindinis ámoniø tikslas yra didinti pardavimà naudojantis savo konkurenciniais pranaðumais, o eksportas paprastai bûna tik pardavimo didinimo priemonë, ypaè tokiose palyginti maþose ðalyse kaip Lietuva. Eksportas yra ir rinkos sprendimø, priimamø atsiþvelgiant á ávairius veiksnius, rezultatas. Vienas ið rinkos sprendimus lemianèiø veiksniø yra valstybës, jø grupiø (pvz., ES ar tarptautiniø organizacijø) institucijø priimami sprendimai, vertintini atsiþvelgiant á jø naudingumà politikos adresatams bei visai ðalies ekonomikai ir kartu á galimà iðtekliø (ámoniø lëðø, biudþeto ar vartotojø iðlaidø) ar rinkos lûkesèiø iðkreipimà. Vertinant eksporto politikà Lietuvoje, daugiausia dëmesio paprastai skiriama eksporto skatinimo priemonëms, finansuojamoms ið biudþeto, taèiau ámonëms teikiama parama nëra tik piniginë. Tai matyti ir ið Eksporto plëtros ir skatinimo strategijos (LRS 2000). Tiesa, kol kas vieðoji politika apskritai retai vertinama, daþniausiai svarstomas ES finansuojamø programø poveikis. Tik dabar pradëta diskutuoti apie eksporto ir kitø ekonominës politikos priemoniø efektyvumà, jø taikymo pagrástumà ir galimà ðalutiná poveiká. Kol kas daugelis ekonominës politikos priemoniø, net ir tos, kurios nëra tiesiogiai susijusios su ásipareigojimø ES, Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ar kitoms tarptautinëms institucijoms ágyvendinimu, Lietuvoje yra diegiamos perimant kitø ðaliø praktikà ir nesvarstant, ar ji iðties yra geriausia (toká ekonominës politikos priemoniø perëmimà galima vadinti kitø ðaliø politikos imitavimu). Tiesa, kitø ðaliø praktikos perëmimas yra nuo seno paplitusi politikos kûrimo priemonë, prie politikos modeliø sklaidos daug prisideda tarptautinës organizacijos (Dolowitz, Marsh 2000)*. Vis dëlto iki ðio deðimtmeèio pasaulyje, ypaè Europoje, vyravusá uþsienio receptø perdavimo metodà, kai tam tikrø politikos priemoniø taikymas siejamas su finansine parama, ir privalomø nuostatø perkëlimà paskutiniaisiais metais keièia lankstesni, nors ir labiau formalizuoti, mokymosi ið

7 60 Pinigø studijos Integracijos aspektai *Apie Lisabonos strategijà, joje nurodytus metodus, iðkeltus ekonominës bei socialinës politikos uþdavinius ir jø vertinimus daugiau þiniø pateikiama Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës uþsakytoje ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktoje analizëje (LLRI 2003). uþsienio metodai, pavyzdþiui, geriausios praktikos perëmimas. Lisabonos strategijoje, kuri tampa aktuali ir Lietuvoje, geriausios praktikos perëmimas ir mokymasis ið kitø ðaliø numatytas kaip vienas ið pagrindiniø ekonominës politikos koordinavimo bûdø*. Lietuvos eksporto politika iðdëstyta programiniuose dokumentuose. Vis dëlto reikëtø atkreipti dëmesá, kad numatyta ir ágyvendinama politika neretai skiriasi (Vilpiðauskas, Nakroðis 2003). Pagrindinis Lietuvos eksporto politikà iki ðiol reglamentavæs programinis dokumentas yra Eksporto plëtros ir skatinimo strategija (Lietuvai ástojus á ES, jà reikia keisti). Eksporto plëtros ir skatinimo strategijoje keliamas tikslas pasiekti, kad eksportas sudarytø kuo didesnæ ðalies pardavimo dalá, ir sumaþëtø einamosios sàskaitos balanso deficitas. Atsiþvelgiama á viso privataus sektoriaus poreikius ir numatoma ðalinti verslo plëtros kliûtis. Paþymima, kad ði strategija susijusi su kitomis ðalies strategijomis ir programomis. Vienoje dalyje aptariami horizontalieji verslo plëtros klausimai, kitoje specialios eksporto skatinimo priemonës. Vis dëlto kur kas daugiau dëmesio skiriama specialioms eksporto skatinimo priemonëms, o ne bendrø verslo ir konkurencijos sàlygø gerinimui. Eksporto plëtros ir skatinimo strategijoje skiriamos keturios eksporto plëtros kryptys: eksportui palankios aplinkos kûrimas, eksportuotojø mokymas ir informacinis aprûpinimas, prekiø ir paslaugø tarptautinio konkurencingumo didinimas, tarpusavio pasitikëjimu pagrásto Lietuvos Respublikos Vyriausybës, verslo ámoniø ir uþsienio valstybiø bendradarbiavimo plëtojimas. Numatomos ir trys eksporto skatinimo kryptys: aktyvios valstybinës rinkø iðlaikymo ir skverbimosi á naujas rinkas politikos vykdymas, palankaus Lietuvos, jos ûkio subjektø, jø gaminamø prekiø ir teikiamø paslaugø ávaizdþio kûrimas, esamos eksporto skatinimo infrastruktûros tobulinimas. Taikant eksporto plëtros ir skatinimo priemones, numatoma sumaþinti uþsienio prekybos balanso deficità, pagerinti importo struktûrà, iðlaikyti esamas ir atverti lietuviðkos kilmës prekëms ir paslaugoms naujas rinkas, kiekybiðkai padidinti tradiciniø prekiø (maisto, lengvosios pramonës gaminiø, medienos ir medienos gaminiø, baldø, chemijos pramonës gaminiø, naftos produktø, kitø metalo produktø) eksportà, konkurencingiausiø pramonës ðakø (elektros árenginiø ir prietaisø, radijo ir ryðiø, informaciniø technologijø) prekiø eksportà, turizmo, statybos ir transporto paslaugø eksportà, iðplësti eksportuojamø prekiø ir paslaugø asortimentà, padidinti eksportuojanèiø ámoniø skaièiø, racionaliai panaudoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, gauti daugiau áplaukø á biudþetà, koncentruoti ir racionaliau (taupiau) naudoti ribotas valstybës lëðas ir privataus verslo iðteklius. Apibendrinant eksporto strategijà, galima pasakyti, kad eksportà numatoma skatinti specialiomis priemonëmis, nukreiptomis á tam tikras ámones ar ðakas, kuriø svarbiausiomis laikomos informacinës paslaugos. Strategijoje keliamas tikslas maþinti einamosios sàskaitos balanso deficità formuluojamas netinkamai. Einamosios sàskaitos balanso rodiklis yra tik ekonominiø procesø iðraiðka, jis, kaip ir prekybos deficitas, dar nerodo, kad ðalies ámonëms trûktø konkurencingumo. Jei einamosios sàskaitos balanso deficitas kaip nors ir susijæs su konkurencingumo trûkumu, specialiomis eksporto skatinimo priemonëmis ámoniø konkurencingumo problemø iðspræsti negalima. Beje, strategijoje, ávardijant eksporto plëtros kryptis, teisingai susiejamas eksportas ir ðalies (jos ámoniø) konkurencingumas bei ðalies ekonomikos augimas. Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, kaip vienas ið svarbiø ðalies ekonominës politikos strateginiø tikslø, taip pat minimas Ilgalaikëje Lietuvos ûkio (ekonomikos) plëtotës iki 2015 metø strategijoje (LRÛM 2003), jis ypaè pabrëþiamas Nacionaliniame susitarime siekiant ekonominës ir socialinës paþangos (LRS 2002). Taèiau ðiuose programiniuose dokumentuose tiesiogiai neaptariama, kas daro didþiausià átakà ðalies (jos ámoniø) konkurencingumui, apie tai galima spræsti tik ið siûlomø priemoniø ir numatomø gairiø. Be to, juose

8 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 61 konkurencingumas nesiejamas su eksporto politika, nors ir deklaruojama bendra nuostata skatinti eksportà, ypaè didelæ pridëtinæ vertæ kurianèiø ðakø produkcijos. 3. Á eksportà nukreiptos ekonominës politikos vertinimas Vertinant Lietuvos eksportà lemianèià ekonominæ politikà, pirmiausia reikëtø atsiþvelgti á jos adresatà, poveiká ekonomikai, taikomø priemoniø efektyvumà. 1 lentelëje pateikiama galima ekonominës politikos priemoniø, kuriomis daroma átaka eksportui, klasifikacija. Ekonominës politikos priemonës 1 lentelë Ekonominës politikos sritis Vidaus ekonominë politika Priemonës h orizontaliosios sektorinës (vertikaliosios ) Mokesèiø politika Darbo santykiø reguliavimas Þemës naudojimo ir jos ásigijimo reguliavimas Patekimo á rinkà reguliavimas Subsidijos pasirinktoms ekonomikos ðakoms ar ámonëms (þemës ûkiui, didelæ pridëtinæ vertæ kurianèioms šakoms) Ekonomikos branduoliø skatinimas Investicijos á tyrimus ir plëtrà Uþsienio politika ekonominë Šaltinis: sudaryta autoriaus. Muitø ir netarifiniø kliûèiø maþinimas derybose PPO Regioniniø preferenciniø prekybos susitarimø sudarymas Valstybës institucijø ir atstovybiø uþsienyje darbuotojø kvalifikacijos këlimas Eksportuotojø mokymas Metiniai apdovanojimai Sàlygø paskoloms gauti gerinimas Informacijos apie uþsienio rinkas ir jø reguliavimà kaupimas Dalyvavimo parodose rëmimas Taigi eksportui poveikio turinèios ekonominës politikos priemonës gali bûti keturiø rûðiø: - horizontaliosios (nukreiptos á daugelá ðalies ámoniø, neatsiþvelgiant á jø veiklos pobûdá); - sektorinës, arba vertikaliosios (nukreiptos á tam tikras ûkio ðakas ar ámones); - vidaus politikos priemonës (nukreiptos á ðalyje veikianèias ámones); - uþsienio politikos priemonës (nukreiptos á uþsienio prekybà, pirmiausia importà ir eksportà). Horizontaliosiomis vidaus ekonominës politikos priemonëmis daromas didþiausias poveikis maþiausiomis biudþeto sànaudomis. Paprastai joms nereikia papildomø biudþeto iðlaidø (gali bûti gaunama maþiau pajamø ið mokesèiø, taèiau praradimà atsveria ekonomikos augimas, padidinamas ðiomis priemonëmis), o jø poveiká patiria ne tik ðalies rinkoje veikianèios ir eksportuojanèios, bet ir galinèios patekti á rinkà ar pradëti naujà veiklà ámonës. Tokios priemonës yra paveikiausios ir tikslingiausios sudarant vienodas sàlygas verslo plëtrai. Jomis siekiama ðalinti esamus ir iðvengti galimø reguliavimo, mokestiniø ar kitokiø apribojimø, trukdanèiø ámonëms patekti á rinkà. Diskutuojant ir tariantis dël konkurencingumo didinimo priemoniø, daþnai pamirðtami potencialiø rinkos dalyviø interesai, dëmesys sutelkiamas á veikianèias ámones ir jø problemas. Taèiau integracijos metu, kai keièiasi ðalies ekonominë struktûra ir santykiniai pranaðumai, ypaè svarbu sudaryti palankias sàlygas naujoms

9 62 Pinigø studijos Integracijos aspektai *Lietuvos administracinius barjerus ne kartà yra analizavæs Pasaulio bankas (World Bank 2002). Europos Komisijos duomenimis, paskutiniais metais padëtis gerëja. Lietuvoje, kuri gerokai atsilieka nuo JAV pagal ámonës steigimui bûtinà laikà ir iðlaidas, ji kur kas geresnë nei daugelyje ES nariø (Dierx 2004). ámonëms ir verslø plëtrai juk bûtent ðios sàlygos ateityje lems Lietuvos ámoniø gebëjimà konkuruoti ES bendrojoje rinkoje. Pirmiausia reikëtø gerinti licencijø ir leidimø uþsiimti nauja veikla iðdavimo tvarkà ji Lietuvoje ilgai buvo prastesnë nei kitose á ES stojanèiose ðalyse*. Reguliavimo ir administraciniø barjerø maþinimas, siekiant sudaryti geresnes sàlygas verslumui, pabrëþiamas ir Europos Komisijos dokumentuose (Commission 2003). Sumaþinus barjerus, á rinkà galëtø patekti naujos ámonës (kartu padidëtø konkurencija), sumaþëtø veikianèiø ámoniø veiklos sànaudos ir sustiprëtø jø gebëjimas konkuruoti. Ne maþiau svarbu ir mokesèiø dydis dël dideliø mokesèiø maþëja ámoniø galimybës konkuruoti, ypaè kai apmokestinami tie gamybos veiksniai, kurie yra svarbiausi Lietuvos ámoniø santykiniø pranaðumø naudojimui (pvz., darbo jëga). Nuo mokesèiø dydþio ir reguliavimo normø priklauso ir uþsienio investicijos, siejamos su technologijos, vadybos paþanga ir kitais konkurencingumui svarbiais veiksniais, maþesni mokesèiai, maþesnës administracinës ir reguliavimo kliûtys leidþia pritraukti daugiau uþsienio investicijø. Ið kitø vidaus ekonominës politikos poveikio srièiø daþnai iðskiriamas makroekonomikos stabilumas, kartu su liberalizavimu, privatizavimu ir institucinëmis reformomis laikytas vienu svarbiausiø ekonominiø reformø Lietuvoje bei kitose Vidurio ir Rytø Europos ðalyse elementø (Vilpiðauskas 1999). Ekonomikos stabilumà, pagal kurá Lietuva lenkia Vidurio ir Rytø Europos ðalis, daug lëmë valiutø valdybos modelis, sudaræs sàlygas sparèiai maþëti infliacijai. Ðis modelis turëjo daug reikðmës stabilizuojant ámoniø atsiskaitymus su uþsienio partneriais ir lûkesèius dël pinigø politikos. Iþdo politikos atþvilgiu makroekonomikos stabilumas irgi palyginti didelis, nors ketinimai didinti biudþeto deficità, svyruojantá ties 3 procentø riba, dabartiniai ásipareigojimai gyventojams (þemës reforma, indëliø kompensavimas), planai bendrai finansuoti ES struktûrinius ir sanglaudos fondus, remti ûkininkus ir vykdoma pensijø reforma gali lemti jo maþëjimà. Svarbus investicinæ rizikà maþinantis veiksnys buvo Lietuvos stojimas á ES jis turëjo didelæ átakà investuotojø lûkesèiams. Apskritai, iðskyrus tai, kad artimiausiais metais gali padidëti biudþeto deficitas, makroekonomikos stabilumui kol kas rizikos nëra, nebent ilgalaikis kainø didëjimas, ástojus á ES, gerokai pranoktø prognozes. Tiesa, Lietuvai gali kilti kliûèiø sparèiai ásijungti á euro zonà tiek dël euro zonos nariø nenoro priimti konvergencijos kriterijø besilaikanèias naujàsias ES nares, tiek dël ðalies gyventojø baimiø, kad ávedus eurà padidës kainos. Taèiau ðiuo metu daugiau dëmesio vertëtø skirti kliûèiø patekti á rinkà ðalinimui, taip pat gerinti sàlygas gamybos veiksniø (darbo jëgos, þemës, kapitalo) panaudojimui. Horizontaliosiomis vidaus ekonominës politikos priemonëmis ámoniø konkurencingumui ir eksportui daroma didþiausia átaka. Tiesa, tokiø priemoniø teigiamà poveiká sunku árodyti konkreèiais sëkmës pavyzdþiais, nes jis daromas ne pavieniams eksportuotojams, o visoms ámonëms ir tampa matomas tik praëjus kuriam laikui. Be to, ðias priemones taiko ne viena institucija (pvz., Ûkio ministerija), jas ágyvendinant reikalingas tarpinstitucinis koordinavimas ir ávairiø Lietuvos Respublikos ministerijø, tarp jø ir Finansø, Uþsienio reikalø, Socialinës apsaugos ir darbo, pritarimas. Pavienei institucijai tokios priemonës gali atrodyti pernelyg abstrakèios, neteikianèios greitø ir apèiuopiamø rezultatø, kuriais paprastai bûna suinteresuoti politikos vykdytojai. Vis dëlto horizontaliosios vidaus ekonominës politikos priemonës turëtø bûti laikomos ekonominës politikos pagrindu bûtent nuo jø priklauso verslo konkurencingumo plëtra Lietuvoje, eksporto didëjimas, santykiniø pranaðumø efektyvus panaudojimas. Iðkëlus tikslà didinti Lietuvos ámoniø konkurencingumà, turëtø bûti siekiama sudaryti sàlygas ðalies santykiniams pranaðumams atsiskleisti ir jiems keistis, keièiantis rinkos sàlygoms bei dalyvaujant vertikaliuosiuose pramoniniuose tinkluose ES vidaus rinkoje, taip pat sudaryti sàlygas ámonëms plëtoti savo konkurencinius pranaðumus, reaguojant á pokyèius.

10 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 63 *Pagal muitø lygá ir uþsienio prekybos santyká su ðalies bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvos ekonomika yra viena ið atviriausiø Europoje. Horizontaliosios vidaus ekonominës politikos priemonës maþiausiai varþomos Lietuvos ásipareigojimø ES. Iðskyrus kai kuriuos varþymus, grindþiamus vieðøjø gërybiø kûrimo ir konkurencijos sàlygø suvienodinimo argumentais (konkurencijos politika, sauga darbe, aplinkosauga, informacijos teikimas, vartotojø apsauga ir kitø normø ar netiesioginiø mokesèiø reguliavimas), ðios priemonës patenka á valstybiø nariø kompetencijà ar ES reglamentuojamos tiek, kiek jos yra susijusios su prekyba tarp valstybiø nariø (Vilpiðauskas 2002). Lietuvos institucijos turi daug laisvës, nustatant tiesioginius mokesèius, jø administravimo, ámoniø steigimo, þemës naudojimo taisykles, darbo santykius, vykdant ðvietimo politikà ir kt. Nemaþa rekomendacijø dël tokiø politikos priemoniø pateikiama Lisabonos strategijoje. Horizontaliosios uþsienio prekybos politikos priemonës irgi gana paveikios. Svarbiausios ið jø yra kliûèiø konkurencijai ir patekimui á uþsienio rinkas maþinimas, t. y. importo muitø ir netarifiniø apribojimø ðalinimas. Ámoniø apklausos rodo, kad importo muitai ir netarifiniai apribojimai yra didþiausia kliûtis Lietuvos ámoniø eksporto plëtrai. Ne maþiau svarbu ðalinti kliûtis importui Lietuvoje jas paðalinus, ne tik bûtø galima pigiau ásiveþti reikiamà technikà ir árangà, bet ir pagerëtø sàlygos konkurencijai ið uþsienio. Ðalinant prekybos kliûtis, sukuriamos sàlygos konkurencijai visoje ðalyje, o, atsiþvelgiant á Lietuvos ekonomikos dydá, uþsienio prekybos teigiamas poveikis laikytinas ypaè svarbiu dalyku. Iki ðiol didþiausià grësmæ á konkurencingumo didinimà nukreiptai politikai Lietuvoje këlë siaurø interesø grupiø lobistiniai reikalavimai apsaugoti jas nuo konkurencijos importo barjerais, tuos reikalavimus ribodavo tik Lietuvos tarptautiniai ásipareigojimai. Horizontaliosiomis uþsienio prekybos priemonëmis ne tik galima didinti daugelio Lietuvos ámoniø pardavimà, bet ir sukuriamas stiprus konkurencinis spaudimas. Nors, maþinant ar naikinant importo muitus, á biudþetà surenkama maþiau pajamø, taèiau jie sudaro tik nedidelæ biudþeto dalá (ástojus á ES, uþ importà ið treèiøjø ðaliø surinkti mokesèiai pervedami á ES biudþetà), teigiamas poveikis ekonomikai prarastas pajamas atsveria. Iki ðiol kliûtis uþsienio prekybai Lietuva maþino ir vienaðaliðkai (kliûèiø importui maþinimas), ir PPO derybose (tiksliau Lietuvai stojant á PPO), ir priimdama preferencinius prekybos susitarimus su ES ir á jà stojanèiomis ar jai priklausanèiomis ES ðalimis dël abipusio prekybos liberalizavimo (Vilpiðauskas 2000, 2001). Svarbiausias dabartinës Lietuvos uþsienio prekybos bruoþas yra jos pasirinktinis liberalizavimas ir produktø, ir valstybiø atþvilgiu, visiðkai ágyvendintas Lietuvai tapus didþiausios pasaulyje regioninës prekybinës grupës ES nare. Tiesa, bendras Lietuvos uþsienio prekybos apsaugos priemoniø lygis prieð stojant á ES buvo kiek maþesnis uþ ES iðorinës prekybos apsaugos priemoniø lygá*. Todël bent kiek padidinus kai kuriø produktø importo apribojimus prekiaujant su treèiosiomis ðalimis galëtø bûti daromas neigiamas poveikis ðalies gerovei. Paðalinus paskutinius importo apribojimus ties sienomis su ES (áskaitant ir kitas naujas nares) muitus þemës ûkio produktams, muitinës procedûras ir kitus netarifinius barjerus, Lietuva galutinai integravosi á 450 mln. vartotojø rinkà, kur jai bus lengviau pasinaudoti turimais pranaðumais ir masto ekonomijos privalumais. Ateityje Lietuva ir PPO derybose, ir palaikydama santykius su kaimyninëmis ðalimis daugiausia dëmesio turëtø skirti prekybos su treèiosiomis ðalimis kliûèiø ðalinimui. Lietuvai ástojus á ES, uþsienio prekybos priemoniø taikymà ima tiesiogiai varþyti ES galiojanèios taisyklës ir bendro sprendimø priëmimo procedûros. ES yra muitø sàjunga, visos jos narës vykdo bendrà iðorës prekybos politikà taiko bendrus importo muitus treèiosioms ðalims, preferencines prekybos sàlygas ir kitas priemones, taip pat derasi kaip viena valstybë PPO derybose. Uþsienio prekybos politikos sprendimai priimami Europos Komisijos siûlymu kartu su kitø valstybiø nariø atstovais Ministrø Taryboje. Europos Komisija atstovauja ES pozicijai ir PPO derybose (formaliai jose dalyvauja visos valstybës narës), ir derantis dël preferenciniø prekybos susitarimø

11 64 Pinigø studijos Integracijos aspektai *Viena ið nedaugelio iðimèiø galima laikyti þurnalà International Studies Perspectives (2004, Nr. 5). Vis dëlto jame daugiau dëmesio skiriama komercinës diplomatijos naujausioms tendencijoms kai kuriose valstybëse, o ne tokiø priemoniø tikslingumui vertinti. su kitomis PPO narëmis. Sprendimø dël uþsienio prekybos priëmimo laikas gerokai pailgëja pirmiausia dël to, kad pozicijas tenka derinti ne tik tarp Lietuvos Respublikos uþsienio, Ûkio, Þemës ûkio ir kitø ministerijø, bet ir su kitomis valstybëmis narëmis, o jose tam tikros sritys, kurias áprasta saugoti nuo uþsienio konkurencijos, ypaè þemës ûkis, yra stipriai veikiamos interesø grupiø. Taigi Lietuvos uþsienio prekybos srityje bus maþiau erdvës sprendimø laisvei, sprendimus reikës labiau pagrásti, jiems priimti reikës daugiau laiko. Vis dëlto priimti sprendimai greièiausiai turës teigiamà poveiká, nes derybos PPO ir toliau turëtø vykti liberalizavimo linkme. Tiesa, paskutiniaisiais deðimtmeèiais pasaulyje gerokai sumaþinus importo muitus pramonës gaminiams, prekybà liberalizuojant toliau, turëtø bûti uþkliudomi politiðkai jautrûs klausimai prekybos þemës ûkio produktais liberalizavimas, kai kurie reguliavimo politikos dalykai. Kaip rodo daug maþesniø ir viena á kità panaðesniø valstybiø jungianèios ES istorija, toks prekybos kliûèiø ðalinimas yra daug sudëtingesnis ir lëtesnis, jis verèia patekimo á rinkà apribojimus perkelti nuo valstybiø sienø á vidaus rinkà. Lietuvai uþsienio prekybos srityje svarbiausia tinkamai vertinti nacionalinius interesus ir jiems atstovauti ES institucijose. Siekiant padidinti Lietuvos ámoniø konkurencingumà ir eksporto galimybes, ypaè svarbu ES prekybos su kaimyninëmis ES nepriklausanèiomis ðalimis (Rusija, Ukraina ir kt.) tolesnis liberalizavimas. Sektorinës (vertikaliosios) uþsienio prekybos politikos priemonës daugiausia nukreiptos á rinkoje veikianèius eksportuotojus. Ðiø priemoniø poveikis labai nedidelis. Jas taikant susiduriama su ávairiais procedûriniais sunkumais. Ið Eksporto plëtros ir skatinimo strategijos ir vieðai teikiamø duomenø matyti, kad tokios priemonës paprastai yra siejamos su informacinëmis paslaugomis. Tai informacijos apie eksporto rinkas kaupimas ir sklaida, parodø ir mugiø, kuriø metu ámonës uþmezga kontaktus, organizavimas, informaciniø baziø kaupimas, reklaminiø leidiniø, katalogø rengimas ir pan. Kadangi tokiø priemoniø taikymo prieþastys paprastai neaiðkinamos, galima tik spëti, kad jomis siekiama iðtaisyti informacijos asimetrijà tarp Lietuvos ir uþsienio ámoniø, t. y. didinti potencialiø klientø ir partneriø informuotumà. Remiamasi prielaida, kad valstybës institucijos, kurios atstovauja Lietuvos interesams ir dirba uþsienio ðalyse, ámonëms gali suteikti naudingos informacijos ir padëti uþmegzti kontaktus bei plëtoti verslà. Sektorinës uþsienio prekybos priemonës yra populiarios. Tai rodo ir uþsienio rinkø paieðkos bei komercinës diplomatijos retorika, paskutiniais metais sustiprëjusi daugelyje pasaulio ðaliø. Tikëtina, kad toká jø populiarumà lemia ir ekonominiø klausimø svarbos padidëjimas tarptautiniø santykiø srityje, pasibaigus Ðaltajam karui, ir intensyvëjantys ámoniø bei valstybës institucijø ryðiai, ir besikeièianti daugelio pasaulio valstybiø politika tiesioginës finansinës paramos ámonëms maþinimas ir dëmesys informacijos teikimui bei rinkos trûkumø ðalinimui. Skirtingai nei eksporto subsidijomis ar importo muitais, uþsienio politikos priemonëmis nedaroma tiesioginë þala kitoms ðalims, matyt, todël analitikai joms neskiria daug dëmesio*. Nors sektorinës uþsienio prekybos politikos priemonës tikslingesnës nei tiesioginës subsidijos tam tikroms ámonëms ar ðakoms, reikia turëti galvoje, kad jos yra rizikingos ir gali turëti ðalutiná poveiká. Jø rizikingumas labiausiai susijæs su nepakankamu ámoniø poreikiø ávertinimu, t. y. informacijos apie rinkà trûkumu, bûdingu valstybës institucijoms. Lietuvos valstybës institucijos ministerijos, ambasados ar agentûros, teikianèios informacines paslaugas, negali tinkamai ávertinti ámoniø poreikiø. Be to, nerizikuodamos bankrutuoti, jos neturi daug paskatø tuos poreikius vertinti ir teikti tinkamiausias informacines paslaugas. Ði problema rinkoje sprendþiama kuriant ávairias asociacijas, kurios gerai þinotø savo nariø poreikius ir galimybes. Konsultacines ir informacines paslaugas teikia daug Lietuvos ir tarptautiniø privaèiø ámoniø. Kaip minëta, konkurencingumo tyrimus atlieka Pasaulio ekonomikos

12 R. Vilpiðauskas. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika 65 forumas. Ne tik ámonëms, bet ir valstybëms vertinti konsultacinës bendrovës plaèiai taiko atskirø ámoniø veiklos rodikliø vertinimà (benchmarking). Konsultaciniø bendroviø teikiama informacija geriausiai tenkina uþsakovø poreikius. Taèiau privaèiø ámoniø veiklai tiesioginæ konkurencijà kelia valstybës finansuojamas ir todël daþnai nemokamas informaciniø paslaugø teikimas. Taip stabdoma profesionaliø konsultaciniø paslaugø plëtra tai ir yra ðalutinis valstybës institucijø teikiamø paslaugø poveikis. Informaciniø paslaugø, teikiamø negalinèioms jø rinkoje ápirkti ámonëms, efektyvumas greièiausiai yra nedidelis, já vertinant turëtø bûti atsiþvelgiama á sunaudojamus iðteklius. Taigi, nors valstybiniø institucijø teikiamø informaciniø paslaugø nauda geriausiai matoma ir valstybës institucijos linkusios jà pabrëþti, vertinant tà naudà, reikia atsiþvelgti ir á galimà ðalutiná neigiamà poveiká. Sektorinës (vertikaliosios) vidaus ekonominës politikos priemonës yra paèios neefektyviausios ir netikslingiausios (Porter 1990; Nicolaides 1993). Tokios priemonës ES ir JAV buvo populiarios prieð porà deðimtmeèiø, jos iki ðiol taikomos kai kuriose srityse, ypaè þemës ûkyje. Remiant tam tikras ðakas, daþnai ne tik uþðaldoma ûkio struktûra, bet ir nukreipiami iðtekliai ið kitø, galinèiø bûti perspektyviomis, ðakø. Kaip uþsiminta aptariant konkurencingumo sampratà, valstybë, teikdama paramà tam tikroms ámonëms, kartu skatina sutelkti rinkos iðteklius á remiamas ðakas, o naujos veiklos rûðys gali bûti nepakankamai plëtojamos vien todël, kad jos neremiamos. Remiant tam tikras ûkio ðakas, daþnai atsiranda neigiamø padariniø maþinamas rinkos dalyviø gebëjimas reaguoti á pokyèius rinkoje, ypaè á santykiniø ðalies pranaðumø pasikeitimà, stiprinami nepagrásti lûkesèiai, sudaromos sàlygos iðtekliø eikvojimui ir korupcijai. Tokiø padariniø yra sukëlusi ES bendroji þemës ûkio politika jau prieð kelis deðimtmeèius ji lëmë perprodukcijà, biudþeto iðlaidø didëjimà, daug didesnes nei pasaulio rinkoje maisto produktø kainas, prekybos su pasaulio ðalimis iðkraipymà, aplinkos tarðà, didþiausios paramos teikimà stambiesiems ûkininkams. Sektorinës finansinës paramos priemonës kritikuotinos dël jø netikslingumo ir neefektyvumo. Jas neigiamai vertina daugelis analitikø, ne visai sutariama tik dël investavimo á tyrimus ir plëtrà. Tokias priemones galima laikyti ir horizontaliosiomis ekonominës politikos priemonëmis daþnai manoma, kad jos gali bûti naudingos ir daryti poveiká ne tik remiamoms ámonëms, bet ir visai visuomenei, t. y. jos turi teigiamà iðoriná poveiká. Daugiausia nesutarimø kyla dël finansavimo ðaltiniø. Lisabonos strategijoje keliamas tikslas iki 2010 m. pasiekti, kad 3 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP) bûtø investuojama á tyrimus ir plëtrà. Taèiau vieðosios investicijos á mokslà ir technologijas gali turëti labai maþà, gal net neigiamà, poveiká, jei jos nebus derinamos su kitokiomis priemonëmis pirmiausia ðveitimo sistemos reforma ir sàlygø privaèioms investicijoms gerinimu. Lietuvoje mokslui ir tyrimams 2001 m. skirta 0,8 procento BVP, o privatus mokslo ir technologijø finansavimas buvo tik 0,07 procento BVP. ES ðalyse privataus mokslo ir technologijø finansavimo vidurkis yra 1,28, á ES stojanèiose ðalyse 0,32 procento BVP (LLRI 2003). Ið tikrøjø verslo investicijos á mokslà ir tyrimus yra didesnës, nei pateikiama statistikoje, nes pagal dabartines apskaitos taisykles jos neskiriamos nuo kitø investicijø. Vis dëlto á tyrimus ir plëtrà Lietuvoje investuojama maþai pirmiausia dël to, kad investuoti á ðias sritis neapsimoka. Privatus mokslo ir tyrimø finansavimas gerokai padidëtø tik pakilus mokslo ir tyrimø lygiui. Ðiuo metu Lietuvos mokslo ir tyrimø produkcija netenkina rinkos poreikiø. Reikia atsiþvelgti ir á tai, kad tiriamøjø darbø uþsakovai daþniausiai bûna karo arba aukðtøjø technologijø stambios pramonës ámonës, o jø Lietuvoje nëra ir kaþin ar greitai atsiras. Todël mokslo ir tyrimø veikla, prieðingai nei deklaruojama Ilgalaikëje ûkio (ekonomikos) plëtotës iki 2015 m. strategijoje, greièiausiai nebus plataus masto. Ðiuo metu reikëtø orientuotis á esamà arba numatomà pirkëjà. Siekiant didesnio ðvietimo ir tyrimø politikos efektyvumo, tikslinga reformuoti mokslo sistemà: sudaryti sàlygas, kad projektai galëtø konkuruoti dël finansavimo pagal formalizuotus kriterijus