PRIEGLOBSTIS IR MIGRACIJA LIETUVOJE: PROJEKTINĖ VEIKLA KAIP INTEGRACIJOS (POLITIKOS IR PROCESŲ) PAGRINDAS MEDBALT

Transcription

1 PRIEGLOBSTIS IR MIGRACIJA LIETUVOJE: PROJEKTINĖ VEIKLA KAIP INTEGRACIJOS (POLITIKOS IR PROCESŲ) PAGRINDAS STRATEGIC PARTNERSHIP IN ADULT MIGRANT EDUCATION: PERSPECTIVES FROM MEDITERRANEAN AND BALTIC SEA REGIONS MEDBALT Dr. Karolis Žibas

2 Struktūra Kas mes (DDG) tokie? Temos aktualumas ES ir Lietuvos kontekste; Dabartinė situacija Lietuvoje; Probleminės sritis ir iššūkiai Lietuvoje; Kitų šalių gerosios patirtys, pasiekti rezultatai; Gerosios praktikos pavyzdžiai kas Lietuvoje šia tema jau padaryta.

3 NVO Diversity Development Group (DDG) tikslas vykdyti socialinius (mokslinius, taikomuosius ir infrastruktūrinius) projektus ir tyrimus žmogaus teisių, švietimo, lygių galimybių, įvairovės, migracijos ir integracijos srityse. Strateginis organizacijos uždavinys vystyti įvairovę siekiant tvarios, tolerantiškos ir socialiai atsakingos visuomenės. DDG veikla apima šias sritis Tarptautinės migracijos ir migrantų integracijos procesų stebėsena, siekiant sisteminti, analizuoti ir skleisti teorines ir empirines žinias apie šiuolaikinės migracijos procesus Lietuvoje ir pasaulyje; Lygių galimybių plėtros užtikrinimas migrantams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms: gyvenimo ir darbo sąlygų stebėsena, žmogaus teisės ir socialinė sanglauda, socialinis mobilumas ir tinklai; Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos skatinimas ir užtikrinimas: migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių lygių galimybių užtikrinimas ir skatinimas užimtumo, būsto, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, švietimo ir kitose srityse; Prevenciniai veiksmai kovojant prieš ksenofobiją, rasizmą ir netoleranciją; Kova prieš prekybą žmonėmis.

4 1. Nacionalinis integracijos stebėsenos ir vertinimo mechanizmas. Tarptautinės apsaugos gavėjų integracijos procesų vertinimas ir vystymas, finansuojamas Pabėgėlių, Migracijos ir Integracijos Fondo (AMIF) ( ). 2. Tapatybės ir įvairovės iliustruotų knygų rinkinys (IDPBC), finansuojamas pagal Erasmus+ Grudving programą, 2015 ( ). 3. Mobilių piliečių dalyvavimo skatinimas, finansuojamas pagal Teisių, lygybės ir pilietybės programą , ( ). 4. ES pilietybės kaip darbo pilietybės testavimas: nuo darbo teisių pažeidimo atvejų iki sustiprinto darbo teisių režimo, finansuojamas pagal programą Europa piliečiams ( ). 5. Strateginė partnerystė suaugusiųjų migrantų švietime: Viduržemio ir Baltijos jūros regionų perspektyvos, ( )

5 6. Trečiųjų šalių piliečių integracijos trajektorijos ir vertinimo mechanizmai, pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę programą, 2012 ( ). 7. Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais, finansuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (2015). 8. Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginis dokumentas, finansuojamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę programą, 2013 ( ). 9. Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje, finansuojamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę programą, 2013 ( ). 10. Europos integracijos interneto svetainė, finansuojama Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai. Europos Komisijos iniciatyva ( ). 11. PGU integracijos strateginis dokumentas (2016)

6 Temos aktualumas ES ir Lietuvos kontekste Prieglobstis ir pabėgėlių krizė Darbo migracija Vidinis ES mobilumas Demografija Politika, ekonomika, solidarumas Skaičiai, statistika, problematika

7 Imigracijos dinamika Lietuvoje Refugee status or subsidiary protection Work permits issued for foreigners Immigration of foreigners

8 Užsieniečių skaičius Lietuvoje Number of residents 3 137, , , , , ,9 Number of foreigners 32,500 29,600 31,300 32,300 35,500 40,000 Share of foreigners (%) 1,04 0,97 1,04 1,08 1,20 1,37 Source: Migration Department

9 INTEGRACIJOS TIKSLINĖ GRUPĖ: UŽSIENIEČIŲ (NE ES PILIEČIŲ)

10 Imigracijos / migrantų integracijos politika: iki 2014 ir po 2014 Strategijos I Valstybės ilgalaikės raidos strategija; II Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija; III Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; IV Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija; V Ekonominės migracijos reguliavimo strategija VI Lietuvos migracijos politikos gairės Teisinė bazė Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Pilietybės įstatymas Lygių galimybių įstatymas ir kiti įstatymai Užsieniečių integracijos veiksmų planas NVO veikla PMIF (TŠP ir PGU strateginiai dokumentai)

11 Migrantų integracijos politikos indeksas MIPEX 2015 / Studijoje Lietuvos, kitų ES ir EBPO šalių narių įgyvendinamos migrantų integracijos politikos priemonės įvertintos ir palygintos aštuoniose politikos srityse: darbo rinkos mobilumo, švietimo, politinio dalyvavimo, pilietybės įgijimo, šeimos susijungimo, sveikatos apsaugos, nuolatinio leidimo gyventi šalyje, antidiskriminacijos. MIPEX 2007: 20 iš 28 MIPEX 2011: 27 iš 31 MIPEX 2015: 34 iš 38 Lietuva iš 38 šalių užėmė 34-ą vietą, o tai yra vienas iš prasčiausių rezultatų tarp visų analizuojamų valstybių. Studijos autoriai teigia, kad Lietuva dar turi dėti daug pastangų plėtojant migrantų integracijos politiką. Lietuvoje įgyvendinamos migrantų integracijos politikos priemonės vertinamos kaip labiau nepalankios nei palankios šalyje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems imigrantams.

12 INTEGRACIJOS POLITIKA: VIETOJE IŠVADŲ Imigracijos / migrantų integracijos politika: ad hoc procesas (administracinė leidimų išdavimo sistema versus ilgalaikė (politikos) strategija) Imigracijos statistika (leidimai gyventi ir leidimai dirbti): kas slepiasi po skaičiais? Formali versus neformali integracijos infrastruktūra (valstybė, migrantai, NVO) Projektinė veikla kaip integracijos infrastruktūros pamatas: nacionalinės integracijos politikos pakeitimas Integracija vietiniame (local) lygmenyje: centralizacija VS decentralizacija Migracija kaip verslas (migracijos industrija ir migracijos tinklo plėtojimasis) Žmonių migracija versus darbo rankų (jėgos) migracija (politinis / viešas diskursas):

13 Diversity Development Group INTEGRACIJOS POLITIKA: VIETOJE IŠVADŲ Migracijos (politikos / procesų) institucinis aspektas: teisinis statuas ir statuso barjerai Kalbos barjeras Darbo rinka, socialiniai ryšiai, būstas, (vaikų ir suaugusiųjų, formalus ir neformalus) švietimas, sveikatos apsauga, socialinės paslaugos, kt. Kvalifikacijos kėlimas ir pripažinimas Kalbos, istorijos ir Konstitucijos kursų teikimas (formalūs reikalavimai VS praktika ) Tarpkultūrinė kompetencija ir ištekliai Nuostatos (visuomenė: darbdaviai, būstų sąvininkai, valstybinių institucijų tarnautojai, švietimo įstaigos, sveikatos apsaugos įstaigos, t.t... ) Nuostatos, žiniasklaida, viešasis/politinis diskursas Darbo santykiai ir darbo teisė Išnaudojimas darbo rinkoje Prekyba žmonėmis ir moderni vergystė

14 Migrantų integracija be integracijos......lygių galimybių, lyčių lygybės, seksualinės orientacijos, neįgalumo, skirtingo pažeidžiamumo, diskriminacijos atpažinimo ir kt...

15 Migrantų integracijos politikos indeksas MIPEX 2015 / Projektinė veikla kaip integracijos (politikos ir procesų) pagrindas darbo rinkos mobilumo, švietimo, politinio dalyvavimo, pilietybės įgijimo, šeimos susijungimo, sveikatos apsaugos, nuolatinio leidimo gyventi šalyje, antidiskriminacijos. MIPEX 2007: 20 iš 28 MIPEX 2011: 27 iš 31 MIPEX 2015: 34 iš 38

16 Gerosios praktikos ES ir jų adaptavimas Lietuvos kontekstui Europos integracijos svetainė: Gerųjų migrantų integracijos praktikų kolekcija: Lietuvos patirtis (PMIF: Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas) Iššūkiai: Alternatyva, inovacija ar integracijos infrastrutkūros (teikiamų paslaugų) papildymas Lietuvos imigracijos struktūra ir gerųjų praktikų adaptavimas Lietuvos imigracijos (politikos ir procesų) kontekstas ir gerųjų praktikų adaptavimas Projektinės veiklos tikslinė grupė: prieglobsčio prašytojai, prieglobstį gavę užsieniečiai, nelydimi nepilnamečiai, trečiųjų šalių piliečiai (darbo imigracija, šeimos susijungimas, studijos, teisėta veikla), ES piliečiai.

17 MEDBALT projekto tikslas remiantis gerosiomis praktikomis parengti suaugusių migrantų švietimo metodologiją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) kiekvienai iš partnerinių organizacijų parengti atstovaujamos šalies migrantų švietimo atvejo studiją; 2) kiekvienai iš partnerinių organizacijų parengti politikos rekomendacijos migrantų integracijos ir švietimo srityje; 3) suorganizuoti baigiamąją projekto konferenciją. 4) Suaugusiųjų migrantų švietimo metodologija

18 PROJEKTO KOORDINATORIUS: Diversity Development Group (Lietuva) PARTNERIAI: Uninersidad de Salamanca (Ispanija), Tamat Centro Studi Formazione e Ricerca (Italija), Centre for Advancement of Research and Development in Educational Technology LTD (Kipras), Koperazzjoni Internazzjonali (Malta), Fundacja Osrodek Badan nad Migracjami (Lenkija)

19 K L A U S I M A I? Dr. Karolis Žibas