Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas

Transcription

1 Gerontologija 2011; 12(2): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas A. Jurgelėnas 1, S. Norvaišas 2, A. Juozulynas 1,3, J. Prapiestis 4, A. Venalis 1,3, R. Savičiūtė 1,3 1 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 2 Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakultetas 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 4 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas Santrauka Šio darbo tikslas apibrėžti visuomenės sveikatos socialinio saito sąvoką ir kokybiškai įvertinti jo struktūrą. Visuomenės sveikatos socialiniu saitu įvardijome sveikatą organizuojančių veiksnių visumą. Jo kokybinis vertinimas atliktas anoniminių ekspertų metodu. Remiantis moksline literatūra buvo suformuotas 28 pradiniai parametrai. 14 ekspertų pasiūlė 135 veiksmingo parametrų poveikio idėjas. Poveikio idėjos buvo suskirstytos į septynias poveikio sritis: socialinės, ekonominės, sveikatos paslaugų, pilietinio aktyvumo, sveikatos politikos inovacijų ir visuminio poveikio. Kiekvienai sričiai apskaičiuoti vidutiniai poveikio indeksai. Faktorinės analizės metodu buvo išskirti penki latentiniai socialinio saito elementai: sveikatos paslaugų politikos, sveikatos ugdymo politikos, priklausomybių prevencijos, sveikos mitybos, socialinių santykių. Šie veiksniai turėtų būti veiksmingos sveikatos politikos prioritetais. Raktažodžiai: sveikata, socialinis saitas, kokybinis vertinimas Adresas: A. Jurgelėnas Žygimantų 9, Vilnius El. paštas: aj66432@gmail.com Įvadas Postmodernus visuomenės būvis į visuomenės sveikatos sampratą, kaip socialinio atsako galimybę, įneša naujų bruožų, susijusių su sveikatos būsenos saviorganizacija. Antai ES formuojama visuomenės sveikatos strategija, sveikatą įvardija kaip dinamišką socialinį procesą, kuris formuojasi vykstant demografiniams, vidaus ir išorės grėsmių ir naujų technologijų pokyčiams [1]. Sveikatos procese susipina nuolat besikeičiantys subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai ir produkuojama tam tikra visuomenės sveikatos, kaip socialinės galios, būsena [2, 3]. Ją taip pat įtakoja globaliniai ekologiniai, ekonominiai, politiniai pokyčiai, esantys už konkrečios sveikatos sistemos ribų [4, 5]. Šią visuomenės sveikatą organizuojančių veiksnių visumą mes įvardijame sveikatos socialiniu saitu. Tai integralus, netiesinis, dinaminis, fragmentuotas laukas, kuris kisdamas produkuoja naujas, lokalines sveikatos struktūras, suderintas su pradiniais sveikatos parametrais, tokiais kaip sergamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė. Sveikata čia yra individuali asmens ir kartu socialinio subjekto savybė, kuri reiškia ne tik ligų nebuvimą, bet fizinės, socialinės ir dvasinės būklės produkuojamą atsaką. Socialinio saito pokyčiai postmodernioje visuomenėje turi tam tikrų specifinių bruožų, iš kurių labiausiai išsiskiria vartotojiškumas, kuris visuomenės

2 Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas sveikatą verčia gamybine jėga ir sveikatos išteklių talpykla. Bet pagrindinis sveikatos turėtojas yra individas, kuris pasirenka atsako veiksmą pagal savo sveikatos būvį ir aplinkos sąlygas, kurios ne visuomet nuo jo priklauso. Iš čia kyla mokslinė problema: kaip suderinti individo sveikatos būklę ir socialinio saito galimybes? Tam reikia atskleisti ryšius tarp pavienio asmens sveikatos ir socialinio saito struktūrų. Tie ryšiai yra sudėtingi, dinamiški, dažnai nematomi, latentiniai, todėl visuomenės sveikatos problemos ne visada gali būti atskirų asmenų įveikiamos. Tai reiškia, kad socialiai sukurtos sveikatos problemos gali būti tik socialiai ir išspręstos. Šia linkme kaip tik ir formuojama šiuolaikinė Europos sveikatos strategija. Literatūroje pateikiami naujausi šios srities moksliniai tyrimai kol kas orientuojasi į lokalines sveikatos sritis [6 8] giliau nesiskverbiant į sveikatos socialinių ryšių dinamiką. Mokslas turi padėti individams apsispręsti, kokius sprendimus tikslinga pasirinkti formuojant sveikatos atsaką, kad galima būtų išvengti didesnės rizikos. Šio darbo tikslas kokybiškai įvertinti esamomis sąlygomis galimai veiksmingą visuomenės sveikatos socialinio saito struktūrą nacionaliniame lygmenyje. Metodas ir objektas Metodologinis tyrimo pagrindas sveikatos socialinės plėtros sisteminė įžvalga [9], pagal kurią sveikatos socialinis saitas suvokiamas kaip tikslinga visuomenės sveikatą organizuojančių veiksnių visuma. Buvo suformuota sveikatos pradinių parametrų sistema. Sisteminiai ryšiai tarp šių parametrų ir sveikatos socialinio saito elementų buvo nustatomi internetiniu anonimišku kolektyvinio intelekto metodu. Dalyvavo 14 ekspertų visuomenės sveikatos mokslininkų. Kiekvienas ekspertas anonimiškai pagal specialiai parengtą metodiką turėjo kiekvienam iš 28 parametrų pasiūlyti veiksmingų idėjų, kurias realizavus sveikatos parametras įgytų pozityvesnes ar negatyvesnes reikšmes. Tuo pat metu kiekvienas ekspertas vertino ir kitų pasiūlytas idėjas. Kiekvienos idėjos veiksmingumas buvo vertinamas 10 balų skale nuo -5 iki +5. Ekspertų kolektyvinė išmintis pateikta kiekvienai veiksmo idėjai sveikatos parametro atžvilgiu buvo vertinta vidutiniu veiksmingumo rangu, ekspertų vertinimo vieningumo procentu, ekspertų solidarumu vertinant kiekvieną pateiktą idėją, idėjų tarpusavio neutralumu ir ekspertų pasiskirstymu vertinant kiekvieną pasiūlytą idėją. Idėjos, išsiskiriančios savo speciškumu ir netinkamos tolimesnei rezultatų analizei, kaip ir abejotinos kompetencijos ekspertai, buvo atmestos ir toliau neanalizuojamos. Veikimo idėjos pagal socialinį turinį buvo grupuojamos į atskiras grupes. Sveikatos socialinio saito ekspertinė struktūra analizuota faktorinės analizės metodu. Rezultatai ir jų aptarimas Formuojant vieningą Europos sąjungos visuomenės sveikatos politiką, didelis dėmesys yra skiriamas atskirų sveikatos sistemos elementų palyginamumui įvairiuose lygmenyse. Tuo tikslu yra atlikta daug tyrimų įvairiose Europos valstybėse atrenkant svarbiausius sveikatos proceso parametrus ir rodiklius. Remiantis literatūros duomenimis [10], buvo suformuoti 28 sveikatos socialinio saito pradinių sąlygų determinantai, kurie apėmė sergamumo, mirtingumo, sveikatos bendros būklės, socialinės, dvasinės, psichinės būklės ir gyvenimo kokybės parametrus (1 lentelė). Parametrai buvo formuojami taip, kad atspindėtų visas sveikatos struktūros sritis fizinę, socialinę ir dvasinę sveikatą ir galutinį socialinį sveikatos proceso tikslą sveikata sąlygojamą gyvenimo kokybę. Šie pradiniai parametrai buvo perkelti į internetinę erdvę ir kiekvienam iš jų ekspertai kolektyvinio intelekto metodu siūlė lentelė. Sveikatos sistemos pradiniai parametrai Tikslai Sveikatos būklė Sergamumas Mirtingumas Gyvenimo kokybė Funkcijos Natūralus gyventojų prieaugis, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, bendra sveikatos būklė, socialinė sveikata (socialiniai santykiai, socialinė disfunkcija, socialinė globa), psichinė sveikata (depresija, nerimas), dvasinė sveikata (vertybinės nuostatos, įsitikinimai, žmogaus orumas) Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, sergamumas piktybiniais navikais, sergamumas infekcinėmis ligomis, sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis, sergamumas virškinimo sistemos ligomis, sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis, sergamumas psichikos ligomis, sergamumas senatvės ligomis (poliligotumas), sergamumas priklausomybės ligomis, ambulatorinis sergamumas Mirtingumas dėl kraujo apytakos sistemos ligų, mirtingumas dėl piktybinių navikų, mirtingumas dėl kvėpavimo organų ligų, mirtingumas dėl virškinimo organų ligų, mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų, mirtingumas dėl infekcinių ir parazitinių ligų, kūdikių mirtingumas, savižudybės, bendras mirtingumas Fizinės sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė, socialinės sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė, dvasinės sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė

3 106 A. Jurgelėnas, S. Norvaišas, A. Juozulynas, J. Prapiestis, A. Venalis, R. Savičiūtė galimai veiksmingų pokyčių būdus veikimo, arba priežasties pasekmės idėjas. Ekspertizės metu buvo pateiktos 135 idėjos. Prieš pradedant idėjų analizę buvo atlikta jų ir ekspertų suderinamumo analizė siekiant eliminuoti tas idėjas, kurios aiškiai išsiskyrė savo turiniu, ir tuos ekspertus, kurie aiškiai išsiskyrė savo kompetencija. 2 lentelėje pateikti faktorinės analizės metodu apskaičiuoti idėjų vertinimo bendrumų indeksai, kurie atspindi ekspertų kompetenciją visų pradinių parametrų atžvilgiu. Jie svyruoja nuo didžiausio 0,668 indekso šeštam ekspertui iki mažiausio 0,360 vienuoliktam ekspertui. Ekspertai su mažesniu už 0,4 kompetencijos indeksu tolimesnėje duomenų analizėje nedalyvavo (2 lentelė). 2 lentelė. Ekspertų suderinamumo korekcija Ekspertai E1 E2 E3 E4 E5 E6 E7 E8 E9 E10 E11 E12 E13 E14 KMO Bendrumai Prieš,658,418,411,639,520,668,481,378,460,594,360,376,521,654,737 Po,712,523,490,701,610,742,514,552,570,488,640,708 3 lentelėje pateikti kolektyvinio intelekto solidarumo įvertinimai prieš ir po kompetencijos korekcijos. Gautos trys kompetencijos grupės. Galima daryti prielaidą, kad kiekviena grupė geriau žino vieną ar kitą pradinių sąlygų vertinimo sritį. Tačiau bendra kompetencija nėra aukšta bendra dispersija prieš korekciją buvo 50,98 proc., po korekcijos 59,47 proc. Panašiai buvo įvertintas ir pasiūlytų idėjų korektiškumas ir iš tolimesnės analizės atmestos 22 idėjos. Sveikatos socialinis laukas apima socialines, ekonomines, aplinkos, sveikatos paslaugų ir bendros politikos sritis, todėl dauguma pasiūlytų veiksmingų veikimo būdų buvo kaip tik iš šių sričių. Atlikus idėjų grupavimo analizę buvo išskirtos septynios integralaus veikimo 3 lentelė. Ekspertų solidarumo struktūra Ekspertai Struktūra prieš korekciją Struktūra po korekcijos Ekspertai F1 F2 F3 F1 F2 F3 E1,755 E1,784 E10,732 E10,707 E13,718 E13,698 E3,576 E3,633 E9,535,354 E9,589 E11,450,331 E4,815 E12,397,375 E14,759 E14,779 E2,656 E4,767 E6,860 E2,590 E5,688 E8,389,475 E7,615 E6,807 E5,667 E7,360,593 Nuosavos reikšmės 3,78 1,93 1,42 3,07 2,04 1,43 Dispersijos proc. 21,56 16,13 13,28 23,89 18,46 17,11 Cum proc 21,56 37,70 50,98 23,89 42,36 59,47 sritys tam tikri priežastiniai ryšiai, kurių poveikis turi didelę reikšmę sveikatos pradiniams parametrams (4 lentelė). Svarbiausios iš jų su didžiausiu 3,05 poveikio indeksu buvo socialinio poveikio priežastys. Tai patvirtina nuostatą, kad sveikatos socialinio saito problemos yra socialinės ir jų sprendimo būdai turėtų būti socialiniai. Kitos poveikio sritys taip pat turi socialinį kontekstą. Bet buvo pasiūlyta ir naujų veikimo būdų, kurie, matyt, yra iššaukti visuomenėje vykstančių naujų pokyčių, kaip antai pilietinio aktyvumo, kur siūloma įtraukti visuome-

4 Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas lentelė. Sveikatos socialinio saito poveikio struktūra Poveikio sritys Poveikio vidutinis reitingas Poveikio parametrai SOCIALINĖS 3,05 Alkoholio vartojimo paplitimas; rūkalų vartojimo paplitimas; narkotikų vartojimo paplitimas; nesveika mityba; mažas fizinis aktyvumas; nutukimas; socialinis stresas; abortai; socialinis statusas EKONOMINĖS 2,63 Ekonominės sąlygos; ekonominė atskirtis; migracija APLINKOS 2,92 Globalinė ir namų aplinka; maisto, oro ir vandens tarša SVEIKATOS PASLAUGŲ KOKYBĖS 2,49 Kokybės sisteminė analizė ir stebėsena; gydytojų parengimo kokybė; gydymo paslaugų kokybė; vakcinacijos mastai; sveikatos specialistų kompetencija PILIETINIO AKTYVUMO 1,89 Dalyvavimas sveikatos politikoje; socialinė integracija; socialiniai santykiai; vertybiniai įsitikinimai SVEIKATOS POLITIKOS INOVACIJŲ VISUMINIO POVEIKIO (sveikatai, gyvenimo trukmei, gyvenimo kokybei, gyventojų prieaugiui) 1,84 Politikos visuotinumas; politikos solidarumas, teisingumas, subsidiarumas; sveikatos ugdymo kokybė 2,64 Bendra sveikatos būklė; rūkymas; priklausomybė; nesveika mityba; stresai; socialinė atskirtis; aplinkos tarša; pilietinis aktyvumas; sveikatos politikos inovacijos nės dalyvavimą formuojant sveikatos politiką, vertinant socialinės migracijos procesą, socialinių santykių tobulinimą ir pan. Taip pat buvo pasiūlyta sveikatos politikos inovacijų, kaip antai solidarumo, teisingumo subsidiarumo principų drąsesnį diegimą sveikatos politikoje. Atskirą grupę sudarė naujo pobūdžio poveikio priežastys, kurios turi labai platų poveikio spektrą, pvz., bendros sveikatos būklės arba priklausomybių nesveikas poveikis sveikatos sprendimams. Tai, matyt, galima sieti su ekspertų kompetencijos selektyvumu. Remiantis kolektyvinio intelekto metodu buvo parengta galimai veiksminga socialinio saito struktūra, į kurią turėtų orientuotis efektyvi visuomenės sveikatos politika. Lentelėje pateikta tokia struktūra ir svarbiausios jos reikšmės. Kadangi ši struktūra yra sukomponuota koreliuojant pradinių parametrų ir jiems pasiūlytų idėjų vertinimo reikšmes, o jų buvo 113, gauti veiksniai yra integralūs ir latentiniai. Tačiau remiantis šiuolaikine sistemų dinamika, jie realiai veikia sveikatos socialinį saitą, todėl turi būti reguliuotini sveikatos politikos metodais. Atlikus faktorinę analizę buvo išskirti penki galimi latentiniai veiksniai (5 lentelė). Jie nurodo tam tikras svarbiausias sveikatos socialinio saito galimas veiksmingas, fragmentuotas plėtros kryptis. Svarbiausias latentinio poveikio veiksnys yra sveikatos paslaugų politika. Jis paaiškina 22,2 proc. bendros dispersijos. Kitas svarbus latentinis veiksnys sveikatos ugdymo politika. Tai reiškia, kad sveikatos socialinio saito efektyvus vystymasis turėtų būti susietas su veiksmingais sveikatos politikos sprendimais, kurie priklauso daugiau socialinio saito socialinėmis funkcijoms. Kita latentinių sveikatos poveikio veiksnių grupė susijusi daugiau su individo priimamais sprendimais. Tai sprendimai, susiję su įvairiomis priklausomybėmis, sveika mityba ir sveiku maistu bei tarpusavio socialiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamos veiksnių vertinimo reikšmės yra žymiai didesnės už teigiamo poveikio reikšmes. Tai reiškia, kad kai kurios socialinio statuso priežastys gali turėti pakankamai stiprų neigiamą poveikį sveikatos sprendimams. Tačiau teigiamų reikšmių procentas (63,6 proc.) žymiai viršija neigiamų reikšmių (36,4 proc.) procentą, kas reikštų, kad modeliuojamo socialinio saito galimi ištekliai viršija galimai atsirandančią riziką. 6 lentelėje pateikta priežastinio poveikio struktūra latentiniuose veiksniuose. Čia taip pat matyti, kad poveikio struktūra taip pat nėra tiesinio pobūdžio. Atskiri poveikio sandai yra pasiskirstę visose pradinėse sąlygose nevieno- 5 lentelė. Latentinių poveikio veiksnių reikšmės Latentinis veiksnys Dispersijos proc. Minimum Maksimum Neig. reikšmių proc. (rizika) Teig. reikšmių proc. (ištekliai) Sveikatos paslaugų politika 22,2-2,199 1,668 36,4 63,6 Sveikatos ugdymo politika 19,4-2,268 1,462 36,4 63,6 Priklausomybių prevencija 14,3-2,444 1,215 36,4 63,6 Mityba 14,2-2,171 0,889 36,4 63,6 Socialiniai santykiai 13,0-2,167 1,427 36,4 63,6

5 108 A. Jurgelėnas, S. Norvaišas, A. Juozulynas, J. Prapiestis, A. Venalis, R. Savičiūtė 6 lentelė. Priežastiniai poveikio ryšiai latentinėse struktūrose Pradinės sąlygos Poveikio sritis Idėjos poveikio struktūra Visuminis poveikis Parametrai n Parametrai n Parametrai n Parametrai n F1 Sveikatos paslaugų politika SRG 14 SPOL 21 SPOL SRG 13 MSPOL 4 MRT 7 SOC 5 SPOL MRT 7 MSOC 3 SV 4 EKNM 4 SPOL SV 1 GK 3 SPOL GK 1 GT 2 SOC MRT 1 SOC SV 2 EKNM SRG 1 EKNM SV 1 EKNK GK 2 F2 Sveikatos ugdymo politika SV 13 SPOL 15 SPOL SV 9 MSPOL 8 SRG 6 SOC 13 SOC SV 5 MSOC 4 GT 4 SOC GT 5 GK 2 SOC SRG 4 MRT 1 SPOL GK 3 GT 1 F3 Priklausomybių prevencija MRT 7 SOC 17 SOC(ALK) MRT 5 MSOC 2 SRG 6 EKNM 1 SOC SV 4 SV 4 APL 1 SOC(ALK) SRG 3 GT 1 SOC(RUK) SRG 3 SOC(RUK) MRT 1 SOC GT 1 F4 Mityba SRG 7 SOC 13 SOC(MIT) SRG 3 MMIT 1 MRT 7 APL 2 SOC(MIT) MRT 2 MSTR 1 SV 6 SOC(STR) SV 4 MNUT 1 APL SRG 2 SOC(NUT) SV 2 SOC(NUT) SRG 1 SOC(NUT) MRT 1 F5 Socialiniai santykiai SRG 6 SOC 9 SOC(STR) SRG 5 MGT 3 MRT 4 SPOL 4 SPOL MRT 4 GT 3 APL 2 SOC GT 3 SV 2 SOC SV 3 SRG sergamumas, MRT mirtingumas, SV sveikatos būklė, GK gyvenimo kokybė, GT gyvenimo trukmė, SPOL sveikatos politika, SOC socialinis kapitalas, EKNM ekonominis kapitalas, SOC(ALK) alkoholio veiksnys, SOC(RUK) rūkymo veiksnys, APL aplinkos veiksnys, SOC(MIT) mityba, SOC(NUT) nutukimas. du santykiu. Į sergamumo rizikos mažinimą turėtų būti labiau orientuota sveikatos paslaugų politika, mityba ir socialiniai santykiai. Mirtingumo rizika labiausiai orientuotina į priklausomybių prevenciją, o sveikatos būklė į sveikatos ugdymo politiką. Apibendrinant galima teigti, kad postmodernus visuomenės būvis iš esmės keičia visuomenės sveikatos suvokimą, kai visuomenės sveikata yra identifikuojama kaip socialinio saito tikslas, kurį galima pasiekti tik sprendžiant socialines problemas. Tai patvirtina gerai žinomą teiginį, kad medicina sveikatai turi įtakos tik 10 proc., visa kita priklauso socialiniam saitui. Kitas

6 Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas svarbus bruožas socialinio saito kaita nėra tiksliai apibrėžta vien tik pradinėmis sveikatos sąlygomis. Determinuotose sveikatos ir sveikatos rizikos sąlygose gali atsirasti netolydumų, iš kurių išplaukia lokalinės latentinės struktūros, kurios suderintos su pradinėmis sveikatos sąlygomis nesukuria stabilių struktūrų. Mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad visuomenės sveikatos proceso šiuolaikiniai pokyčiai kelia iš principo naujus sveikatos politikos formavimo principus, kurie galėtų užtikrinti efektyvesnius rezultatus. Išvados Tyrimo duomenys parodė, kad kolektyvinio intelekto metodas su įdiegtu ekspertų lygio filtravimo algoritmu yra veiksmingas sveikatos socialinio saito integralaus vertinimo būdas. Kolektyvinio intelekto metodu gauti rezultatai patvirtino, kad visuomenės sveikatos problemos yra socialinio pobūdžio, o tai reiškia, kad dauguma jų turi būti sprendžiamos socialinės politikos metodais. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad sveikatos politikos prioritetais turėtų būti sveikatos paslaugų ir sveikatos ugdymo kokybė, priklausomybių prevencija, mitybos ir socialinių santykių klausimai. Literatūra 1. ES sveikatos strateginis požiūris m. Baltoji knyga. Briuselis, KOM(2007) Visuomenės sveikatos samprata. wordpress.com/ 4. van der Maesen LJG, Walker AC. Indicators of Social Quality: Outcomes of the European Scientific Network. ima/02maesen&walkerejsq.pdf 5. Sustainable Welfare Societies and overall Sustainability (forthcoming in 2010). org/site/html/books.html. 6. McDonnell G, Heffernan M, Faulkner A. Using system dynamics to analyse health system performance within the WHO Framework Homer JB, Hirsch GB. System dynamics modeling for public health: background and opportunites. Am J Publ Health. 2006; 96(3): Hunter DJ. Leading for health and wellbeing: the need for a new paradigm. J Publ Health. 2009; 31(2): Jurgelėnas A, Mačiūnas E, Juozulynas A, Venalis A, Norvaišas S. Sveikatos socialinė plėtra. Vilnius: Borger M. Deterministic shock vs. stochastic value-at-risk An analysis of the Solvency II standard model approach to longevity risk pensions-institute.org/conferences/longevity5/boerger_ abstract_new.pdf Straipsnis įteiktas redakcijai 2011 m. sausio 26 d., priimtas spaudai 2011 m. birželio 21 d. 109 QUALITATIVE EVALUATION OF HEALTH SOCIAL LINK A. Jurgelėnas 1, S. Norvaišas 2, A. Juozulynas 1,3, J. Prapiestis 4, A. Venalis 1,3, R. Savičiūtė 1,3 1 State Research Institute Centre for Innovative Medicine 2 Mykolas Romeris University Faculty of Social Informatics 3 Vilnius University Faculty of Medicine 4 Vilnius University Faculty of Law Abstract The aim of this work was to define the concept of public health social link and to assess its structure. The public health social link is defined as a total of the health organizing factors. Its qualitative assessment was carried out by the anonymous expert method. Based on the scientific literature, a list of 28 original parameters has been compiled. 135 ideas of an effective impact of the parameters were suggested by 14 experts using collective intelligence tools. The effectiveness was measured on a 10-point scale (from -5 to +5). The nature of the effects was distributed into seven areas: social, economic, health, civil activeness, health policy innovation, and total impact. For each area, the average of exposure indices was calculated. The multivariate analysis has identified five latent social link elements: health policy, health policy development, addictions prevention, healthy nutrition, social relations. These factors should be the effective health policy priorities. Keywords: health, social link, qualitative evaluation