1. Postmodern! kariuomenė ir pilietinis ugdymas

Transcription

1 TILTAI, PRIEDAS, 2007, Nr. 35. Ugdymo teorija ir praktika ISSN ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS KARIUOMENĖ: KAI KURIE PILIETINIO UGDYMO ASPEKTAI Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė, Feliksas Žigaras Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija \ Anotacija Postmodern! visuomenė formuoja naujus karinio ugdymo tikslus bei uždavinius. Karininkų profesinis ruošimas yra neatsiejamas nuo jų akademinio lavinimo bei pilietinio ugdymo procesų. Šiuolaikinio kario pilietinė savimonė turi būti grindžiama maksimalistine pilietiškumo koncepcija ir postmodemios kariuomenės paradigma. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir visoje visuomenėje pilietiškumo samprata yra paremta minimalistine koncepcija, t. y. formaliu požiūriu į pilietines nuostatas. Egzistuoja ir tradicinis požiūris į kariuomenės vertybių išskirtinumą bei jų supriešinimą su bendražmogiškomis. Tolesnis Lietuvos karininkų rengimo procesas yra neatsiejama šalies pilietinės visuomenės kūrimo dalis. Nors pilietinės sąmonės formavimas - ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau pagrindinės Lietuvos žmonių, o tuo pačiu ir karių pilietinio ugdymo kryptys yra sąlygotos bendrų pasaulinių procesų demokratinių tendencijų. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: postmoderni kariuomenė, pilietinis identitetas, dorovinės nuostatos, profesinės vertybės, pilietinis ugdymas, profesinis rengimas. Abstract New tasks and purposes of military education are based on the requirements of modem society. The process of modern professional military education includes academic and civil education as well. Civic consciousness of militaries has to combine the paradigm of postmodern armed forces and the conception of civic society. The understanding of civic identity is based by minimalist conception in Lithuanian Society and as in Lithuanian Army as well. Civic conscious is shaping by the influence of many different and complex factors. It's very long and difficult process influenced by common global and democratic reasons of post-modern society. Professional and civic education of Lithuanian militaries is a part of Lithuanian education system and a part of creation of Lithuanian civic society. KEY WORDS: civic identity, postmodern military, moral values, professional values, civic education, professional education. Įvadas Šiuolaikinis amžius vadinamas postmoderniu, tačiau postmodernizmo samprata yra daug sudėtingesnė ir įvairiapusiskesnė nei epochos apibūdinimas. Postmodernizmas - tai mąstymo būdas ir gebėjimai", o gyvenimas postmoderniame amžiuje apibūdinamas kaip veika pliuralizmo, fragmentiškumo, heterogeniškumo ir dekonstruktyvizmo..." sąlygomis. Šiuolaikinis pasaulis - tai mondializmo era jungianti savyje globalizacijos, transnacionalizacijos bei internacionalizacijos elementus kaip pagrindinius tarptautinių santykių variklius" (Micewski, 2005). Visi šie veiksniai ne tik integruoja bei kooperuoja šiuolaikiną visuomene., bet kartu iškelia ir naujas problemas: tiek tautų tarpusavio santykiuose, tiek tautų identiškumo bei tolesnės raidos plotmėje. Šiomis sąlygomis pilietiškumo samprata ir pilietinio ugdymo uždaviniai tampa itin aktualiomis problemomis mokslininkams, pedagogams, politikams, kariuomenei ir visai visuomenei. Kita vertus, XX amžius neišsprendė tarptautinio saugumo problemų, kaip daugelis tikėjosi, o pagimdė naujus konfliktų židinius ir formas. Karai nesibaigė. Maža to, grėsmės tarptautiniam saugumui tapo daug greičiau besikeičiančios, intensyvesnės nei anksčiau, todėl pasaulio visuomenei tapo dar sunkiau prieš jas kovoti ir užkirsti kelią naujiems kariniams konfliktams bei sureguliuoti senus. Kariuomenės reikšmė šiomis aplinkybėmis ne tik kad nesumažėjo, bet net išaugo. Ji tapo vienu iš pagrindinių įrankiu kovoje prieš tarptautinį terorizmą. Tačiau naujausi ginklai ir karinės technologijos, suteikdami galimybę greitai ir efektyviai panaudoti karinę jėgą kriziniuose taškuose, iškelia naujus reikalavimus ^ kariuomenės personalui. Rengiant būsimus karininkus galvojama ne tik apie jų profesinį pasiruošimą. Šiuo metu vis didesnis dėmesys yra teikiamas bendram kario ugdymui. Per pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo skaičius šalių, kuriose karininkų profesinis rengimas yra derinamas su jų akademiniu lavinimu bei pilietiniu ugdymu. Šis procesas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinės kariuomenės uždavinių bei tikslų, kuriuos kelia jai postmoderni visuomenė. Straipsnio tikslas - apžvelgti pokyčius karinio ugdymo koncepcijoje, atsižvelgiant į postmodemios kariuomenės paradigmą ir šiuolaikinę pilietiškumo koncepciją, išanalizuoti problemas, susijusias su kariūnų pilietiniu ugdymu Lietuvos karo akademijoje, remiantis atlikto anketinio tyrimo rezultatais. 39

2 Naudojant istorinį lyginamąjį ir anketinės apklausos duomenų analizės metodus straipsnyje aptariamos šiuolaikinės kariuomenės bei pilietiškumo koncepcijos. Atlikti tyrimai leidžia įvertinti esamą Lietuvos karo akademijos kariūnų pilietinio sąmoningumo būklę, leidžia analizuoti problemas, susijusias su jų pilietiniu ugdymu, numatyti tolesnes Lietuvos karininkų rengimo perspektyvas. 1. Postmodern! kariuomenė ir pilietinis ugdymas Postmodernios kariuomenės paradigma pradėjo formuotis po Šaltojo karo ir smarkiai skiriasi nuo modernios ar vėlyvaus modernizmo kariuomenių koncepcijų. Modernus amžius siejosi su tautinio sąmoningumo bei tautinių valstybių formavimosi procesu, todėl šio amžiaus kariuomenei buvo būdinga žemesnio rango šauktinių ir aukšto rango profesionalų karių kombinacija; griežta orientacija į karą, kaip pagrindinę savo misiją; vyriškumas išvaizdoje bei pasaulėžiūroje, griežtas išskirtinumas savo struktūra bei kultūra nuo likusios, civilinės, visuomenės dalies" (Moskos, Williams, Segal, 2000). Postmodernus amžius suformavo naują kariuomenės koncepciją. Kariuomenės personalas orientuojasi į laisvai samdomus profesionalius karius (nuo eilinių iki karininkų). Ginkluotųjų pajėgų misija neapsiriboja vien dalyvavimu karinėse operacijose. Kariuomenės panaudojimas šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiaplanis ir įvairiatikslis, t. y. karinių konfliktų prevencija; taikos palaikymo operacijos (PSO); karinės operacijos, kitos nei karas (M00TW); karinių-civilių pajėgų kooperuotos operacijos (CEV1IC), ir t. t., ir pan. Šie pokyčiai karinių pajėgų struktūroje bei veikloje sąlygojo naujus reikalavimus, keliamus šiuolaikinei kariuomenei: karys turi būti daug humaniškesnis tiek savo išvaizda, o tuo labiau savo pasaulėžiūra; daug glaudesnė turi būti kariuomenės sąveika ir bendradarbiavimas su civiline visuomene; karys turi būti ne tik vadas, bet kartu geras vadybininkas, mokytojas ir mokinys kartu bei sąmoningas pilietis (Moskos, Williams, Segal, 2000). Maža to, šiuolaikinis karys turėtų mąstyti ir veikti ne vien tik savo tautos ar valstybės identiteto rėmuose. Kadangi pagrindine kariuomenės misija tapo ne karinės, o taikos palaikymo ar humanitarinės operacijos, o jos veiklos geografija apima visą Žemės rutulį, tai šiuolaikinis karys, galintis sėkmingai įvykdyti jam keliamas užduotis, visų pirma privalo save suvokti kaip pasaulio pilietį, o atsakomybę suvokti pačia plačiausia prasme - atsakomybę visai žmonijai. Ir nors atsakomybės jausmas, kaip sugebėjimas skirti gėrį nuo blogio, glūdi pačioje žmogaus socialinėje prigimtyje, vis dėlto daugelis mano, kad tikrasis ir sąmoningas atsakomybės suvokimas turi būti žmoguje ugdomas, tinkamai j į mokant, lavinant ir auklėjant (Micewski, 2005). Lietuvos Respublikos Karinėje strategijoje numatyta, kad bus tęsiamos gyvenimo kokybės gerinimo bei moralės ir patriotizmo ugdymo programos. Kariuomenės personalas yra rengiamas remiantis Lietuvos kariuomenės tradicijomis, šiuolaikiniu karybos mokslu ir demokratinių šalių patirtimi, tuo pačiu ugdant kario asmenybę, pilietiškumą ir patriotizmą, kario etiką. Kariuomenė ieškos naujų būdų, kaip padaryti karinę tarnybą patrauklia karjeros perspektyva Lietuvos jaunimui" (LR Karinė strategija, 2004). Taigi postmoderniame amžiuje pilietinis ugdymas kariuomenėje tampa prioritetiniu uždaviniu tiek Lietuvai bei jos ginkluotosioms pajėgoms, tiek ir visoms civilizuotoms pasaulio valstybėms. Pilietinio ugdymo uždaviniai yra tiesiogiai susiję su pačia pilietiškumo samprata. Norint suvokti, kokį pilietį privalome išugdyti, pirmiausia reikėtų suprasti, kas yra pilietiškumas ir kokie reikalavimai keliami šiuolaikiniam, postmodernaus amžiaus, piliečiui. Pilietiškumo sąvoka istorijos bėgyje nuolatos kito ir transformavosi kartu su visuomenės raida, nuolatos tapdama ginčų ir diskusijų objektu. Istorija rodo, kad ypač aktualūs šie klausimai tampa intensyvių visuomeninių pokyčių laikotarpiu. Šiandien ypač svarbus Naujųjų amžių mąstytojo Džono Loko suformuluotas pilietinio aktyvumo kriterijus - kritiškai mąstantis ir kuriantis save asmuo, kuris suvokia atsakomybę, kaip būtiną ir neišvengiamą pilietiškumo dimensiją. Nemažai dėmesio šiam klausimui skyrė ir Lietuvos mąstytojai, progresyvūs visuomenės veikėjai įvairiais Lietuvos valstybingumo raidos laikotarpiais. Pilietinis arba visuomeninis ugdymas buvo suprantamas labai plačiai: apėmė politinį ir ekonominį švietimą, socialinį ugdymą, tautinį auklėjimą. Pagrindinis tikslas buvo išugdyti teisinę sąmonę ir solidarumo jausmą. Pilietinę sąmonę žadino žemaičių vyskupų J. A. Giedraičio ir M. Valančiaus parapinės mokyklos, knygnešiai, daraktoriai, J. Basanavičiaus Aušra", V. Kudirkos Varpas", kun. J. Tumo-Vaižganto, prelatų A. Dambrausko-Jakšto ir J. Mačiulio-Maironio raštai, inž. P. Vileišio knygelės bei jo leistas pirmasis lietuviškas dienraštis Vilniaus žinios" ir daugelis kitų" (Kazlauskaitė-Markelienė, Ažubalis, 2002). Galima teigti, kad teorinius pilietinio ugdymo klausimų sprendimo pagrindus prieškario Lietuvoje sukūrė Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius Stasys Šalkauskis ir jo mokinys filosofas Antanas Maceina. Daug dėmesio pilietiškumo ugdymui kariuomenėje skyrė pik. K. Žukas ( ) ir kpt. V. Biržiška ( ) (Ažubalis, Kazlauskaitė40

3 Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė: kai kurie pilietinio ugdymo aspektai Markelienė, 2001). Pastaruoju metu šiems klausimams daugiau dėmesio skiria mokslininkai B. Kuzmickas, L. Astra, A. Šidlauskas, K. Stoškus, R.Grigas, lietuvių išeivijoje - J. Grinius, S. Yla, A. Žygas, T. Venclova. Ypač svarbus šiuolaikinės civilizacijos bruožas - spartėjanti žmonijos globalizacija: jos visuminės raiškos gyvenimo sąlygų modernizacija, bendrųjų technologijų ir vartojimo sklaida, tautų bei valstybių suartėjimas ir virš tautinių struktūrų įsitvirtinimas" (Bauman, 2002). Globalizacija" šiuo metu skamba visų lūpose... Vieniems globalizacija" reiškia tai, ką mes įpareigoti daryti, jei norime būti laimingi, o kitiems ji - mūsų nelaimingumo priežastis" (Grigas, 2002). Pagrindinės globalizacijos pasekmės visuomenei - migracija, susvetimėjimas, didėjantys socialinės atskirties mastai. Todėl modernioms visuomenėms ypač aktualūs visi pilietiškumo apraiškų aspektai. Šiuo metu sutariama, kad pilietiškumą apibūdina keturi požymiai, kurių reikalaujama iš asmenybės kaip sąmoningo piliečio: identiškumas, pilietinės dorybės, politinis aktyvumas ir išankstiniai socialiniai reikalavimai, keliami efektyviam pilietiškumui (McLaughlin, 1997). Šie keturi pilietiškumo požymiai gali būti traktuojami tiek minimalistiniu, tiek maksimalistiniu požiūriu. Jeigu pilietinis identitetas minimalistiniu požiūriu traktuojamas formaliai, vien tik įstatymiškai kaip asmens kortelės ar paso bei balsavimo teisės turėjimas, tai maksimalistiniu požiūriu identiškumas suvokiamas socio-kulffiriniu ir psichologiniu aspektu. Pilietinės dorybės (atsakomybė, lojalumas, teisingumas ir t. t.) minimalistiniu požiūriu interpretuojamos kaip konkrečios vietoje ir laike ( čia ir dabar"), o maksimalistiniu - praplečiamos iki universalių sampratų ir gilaus jų įsisąmoninimo suvokimo. Politinis piliečių aktyvumas minimalistiniu supratimu pasireiškia tik dalyvavimu rinkimuose ir išmintingu" balsavimu, o maksimalistiniu požiūriu - jis traktuojamas kaip aktyvus dalyvavimas demokratijos procese. Dėl tokio dvejopo pilietiškumo traktavimo skiriasi ir išankstiniai socialiniai reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti aktyvų piliečio dalyvavimą visuomeniniuose-politiniuose šalies procesuose. Minimalistiniu požiūriu tam užtenka formalių juridinių garantijų, o maksimalistiniu. reikia suformuoti visą spektrą socialinių-politinių, ekonominių bei kultūrinių veiksnių, padedančių atsiskleisti pilietiniam asmenybės sąmoningumui bei jo veiklai siekiant visuomenės lygybės ir gėrio idealų (McLaughlin, 1997). Be abejonės, postmoderni visuomenė nebegali apsiriboti minimalistiniu pilietiškumo traktavimu, sutelkiant dėmesį vien tik į formaliąją šios sąvokos pusę. Maksimalistinė koncepcija, reikalaujanti iš piliečio išsamaus demokratinių principų, vertybių ir taisyklių supratimo, jo sąmoningų nuostatų ir gebėjimų geranoriškai dalyvauti bendrai suvokiamame demokratijos procese, atspindi šiuolaikinės visuomenės poreikius ir suponuoja tolesnį jos raidos perspektyvą. Vadovaujantis šia koncepcija galima formuluoti pilietinio ugdymo tikslus bei uždavinius. Tačiau norint juos tinkamai įgyvendinti lygiai taip pat svarbu ir suvokti esamą padėtį, t. y. individų pilietinio sąmoningumo lygmenį. Ypač tai svarbu įgyvendinant pilietinio ugdymo programą Lietuvoje, kuri palyginus neseniai įsiliejo į Europos Sąjungą, pasaulio demokratinių valstybių sandraugą, ir kurioje pilietinės visuomenės kūrimo procesas yra dar tik pradiniame etape. Stipri, profesionaliai parengta ir patriotiškas nuostatas puoselėjanti Lietuvos kariuomenė yra viena svarbiausių Lietuvos saugumo atramų. Lietuva kuria tokias pajėgas, kurios gebės greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje. 2. Pilietiškumo tyrimas Lietuvos karo akademijoje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedroje vykdomas mokslinis tiriamasis darbas Pilietinio ugdymo raida, patirtis, problemos Lietuvos kariuomenėje, jų sprendimo būdai", kurio tikslas - išsiaiškinti kariūnų pilietinę brandą ir veiksnius, galėjusius daryti jai įtaką. Šio projekto uždavinys - išsiaiškinti kariūnų požiūrį į esmines demokratines valstybės bei pilietinės visuomenės vertybes ir nustatyti galimą kariūnų nuomonių priklausomybę nuo jų biografinių charakteristikų bei skirtumus tarp atskirų tiriamųjų grupių (kurso, specialybės). Anketinės apklausos būdu buvo įvykdyti 2 tyrimai (2003 m. lapkričio mėn. ir 2004 m. lapkričio mėn.). Anketoje buvo pateikti 52 uždari ir pusiau uždari klausimai, kurie leido nustatyti tam tikras tendencijas kariūnų dorovinėje orientacijoje, suvokti jų pilietinį tapatumą bei profesinį sąmoningumą. Tiesa, anketoje buvo mažai pateikta klausimų, padedančių suprasti jų politinį aktyvumą, tačiau tai yra tolesnio mokslinio tyrimo perspektyva. Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad kariūnai yra gerai įsisavinę istorijos ir politologijos žinias. Tas lyg ir leistų teigti, kad kariūnai yra plačiai išsilavinę, pilietiškai ir politiškai brandžios, blaiviai ir kritiškai 41

4 Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė, Feliksas Žigams mąstančios asmenybės. Tačiau kiti anketos klausimai patikslina, kiek giliai, kariūnai yra įsisavinę pilietines nuostatas ir dorovines vertybes. Įdomiai pasiskirstė atsakymai į klausimą Kaip Jūs manote, kas yra Tėvynė?" (1 pav.). Šalis, kur man gera gyventi Istoriškai susiklosčiusi vieta, kur gyvena lietuviai Mano tėviškė Valstybės, kurioje užtikrintas aukštas pragyvenimo lygmuo Valstybė, kurioje ginamos piliečio teisės Valstybė, kurioje žmogus gimė, užaugo ir gyvena 90, ü Nepritariu Ш Neturiu nuomonės Ш Pritariu 1 pav. Kaip Jūs manote, kas yra Tėvynė? Dauguma kariūnų sutinka, kad Tėvynė - tai valstybė, kurioje žmogus gimė, užaugo ir gyvena" (90,3%), kad Tėvynė - tai mano tėviškė" (62,4%) ir kad tai istoriškai susiklosčiusi vieta, kur gyvena lietuviai" (37,3%). Labiausiai nepriimtini atsakymai kariūnams buvo šie: Tėvynė - valstybė, kurioje užtikrintas aukštas pragyvenimo lygmuo" (nepritaria 68,6%) ir Tėvynė - tai šalis, kur man gera gyventi" (nepritaria 51,9% apklaustųjų). Nuomonės dėl teiginio, kad Tėvynė - tai valstybė, kurioje ginamos piliečio teisės" praktiškai pasidalino į tris blokus: nepritaria šiam teiginiu 36,2% kariūnų, pritaria - 37,0% ir abejoja - 26,8%. Įdomu tai, kad pritariančių šiam teiginiui respondentų skaičius auga priklausomai nuo kurso: jei I kurse šią nuomonę palaiko tik 19,5% kariūnų, tai IV kurse - jau 51,0%. Šie duomenys rodytų tai, kad kariūnams bręstant ir įgyjant gyvenimo patirties, vis svarbesniu dalyku tampa pilietiškumo garantijos. Ir tai yra svarbi tendencija, rodanti kariūnų sąmoningumo augimą ir jų pilietinį brendimą. Tai, kad daugelis kariūnų save sutapatina su tėviške rodo bendrą socialinio identiteto tendenciją, būdingą daugeliui demokratinių Europos valstybių. Visiškai suprantama, kad žmogus sieja save su ta vietove, kurioje gimė, užaugo ir gyvena, t. y. su ta vieta, kurioje sprendžiami jo buitiniai, socialiniai klausimai, kur gyvena jo šeimos nariai, giminės ir artimieji. Be to, didžioji kariūnų dalis (60,1%) yra kilusi iš kaimiškų vietovių (10,1%) ar nedidelių miestelių iki 50 tūkst. gyventojų (50,0%). Tai taip pat atspindi bendrą tendenciją, būdingą Lietuvos gyventojų identitetui: pagal atliktą 2000 m. sociologinį tyrimą mažesnėse gyvenvietėse daugiau kaip pusė apklaustųjų identifikuoja save būtent su ta gyvenviete, o mieste (nuo 100 tūkst. gyventojų) - tokių tėra tik trečdalis (Europa ir mes, 2001). Ši tendencija rodo, kad Lietuvos gyventojų pilietiškumo pagrindai formuojasi identifikuojant save su konkrečia gyvenamąja vietove, o ne su visa šalimi bendrai. 42

5 Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė: kai kurie pilietinio ugdymo aspektai Kaip ši siaura socialinė saviidentifikacija susijusi su kariūnų būsima profesine veikla? Ar tai neprieštarauja Lietuvos, Europos bei visos žmonijos interesams? Šiuolaikinė karinė pedagogika teigia, kad globalios grėsmės taikai ir laisvei suponuoja visuotino Euro-karinio identiteto formavimo būtinybę. Euro-karinis identitetas", kaip teigia prof. Wolfgang Royal, turėtų apimti ne tik bendrus karių ir civilių sprendimus bei atsakomybę tarptautinio saugumo klausimais. Jis neįmanomas be visapusiško tarptautinio bendradarbiavimo ir harmoningos Europos tautų sąjungos (Royal, 2004). Kita vertus, naujausios karinės technologijos ir kariavimo metodų pasikeitimai sąlygoja naujas problemas, susijusias su kario asmenybės pokyčiais. Naujausios technologijos, suteikdamos galimybę kariui asmeniškai nedalyvauti kariniuose veiksmuose, pakeitė Vakarietišką, per tūkstantmečius susiformavusią karių elgesio kultūrą, tuo pačiu pakeisdamos ir jų vertybių, moralės normų bei elgesio taisyklių sistemas (Huhtinen, 2005). Šį procesą suomių pedagogas prof. Jarmo Toiskallio vadina kiborgizacija", kuri iš vienos pusės lyg ir daro karą švaresniu", tačiau iš kitos pusės - naikina visą kario vertybių sistemą bei jo žmoniškąją esmę (Toiskallio, 2002). Pilietinis identitetas, kurio pagrindas ne Tėvynė ar žmonija plačiąja prasme, o tiesiog gimtinė ar geografinė vieta, kurioje žmogus gyvena, būtų labai reikšmingas. Tokia siauros apimties socialinė identifikacija iš tikrųjų savyje slepia gilų humanišką turinį. Ji turėtų padėti išsaugoti kariui jo žmogiškąją dimensiją, kas savo ruožtu padėtų jam suvokti ir bendražmogiškosios, ir pilietinės, ir profesinės atsakomybės mąstą. Aptariant karių vertybes, iškyla ne tik jau minėta jų sunykimo problema. Ypatingo dėmesio reikalauja karių profesinių vertybių sąsajų su bendražmogiškomis dorovinėmis ir šiuolaikinėmis pilietinėmis vertybėmis problemos ištyrimas. Tai yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės kariuomenės, karių profesinės etikos bei jų pilietinės savimonės problemų. Negalima pamiršti, kad per tūkstantmečius susiformavusi vakarietiška karių kultūra su savo vertybių sistema, savo elgesio taisyklėmis ir normomis kartu suformavo ir karių subjektyvią nuomonę apie šios profesijos išskirtinumą bei reikšmingumą. Karių luomo formavimas, jo atskyrimas nuo likusios visuomenės dalies buvo sąlygotas daugelio Europos šalių objektyvios istorinės raidos ir politikos. Tačiau šis objektyvus procesas įtakojo labai subjektyvią karių nuostatą savo profesijos atžvilgiu: karių sąmonėje iki šiol jaučiama labai tvirta nuostata, kad tai ne profesija, o gyvenimo būdas" (Davenport, 1987). Šie ir panašūs samprotavimai, pvz., apie dorovės nesuderinamumą su karu ( kare ir meilėje leidžiama viskas") ar apie vado nekvestionuojamą autoritetą ( vadas visada teisus") bei kiti, yra labai pavojingi tiek šiuolaikinei kariuomenei, tiek ir visai pilietinei visuomenei. Kariūnų anketinis tyrimas parodė, kad ir Lietuvos kariuomenėje minėtos problemos tebeegzistuoja. Anketoje pateikus klausimus, kuriuose buvo prašoma išskirti penkias savybes labiausiai vertinamas žmoguje, karyje bei vado asmenyje, buvo norėta sužinoti, kaip kariūnai vertina bendražmogiškąsias ir profesines savybes. Be to, buvo įdomus jų požiūris į šių savybių suderinamumą profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Tarp labiausiai vertinamų žmoniškųjų ir profesinių savybių kariūnai išskyrė atsakingumą: jis vertinamas tiek žmoguje (73,5%, II vieta), tiek būtinas kariui (47,4%, II vieta) bei vadui (59,7%, П vieta). Įdomu tai, kad Europos ir Lietuvos tyrimų duomenys apie vaikų auklėjimą rodo, kad tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose valstybėse atsakomybės jausmas yra viena iš labiausiai vertinamų vaiko savybių (77,0% ir 75,0%) (Europa ir mes, 2001, p. 181). Kadangi 93,4% mūsų respondentų amžius nuo 19 iki 22 metų, galėtume teigti, kad šis kariūnų požiūris yra įtakotas šeimos auklėjimo tradicijų. Beje, ši kariūnų nuostata yra vienintelė ir būtina tiek žmogui, tiek kariui bei vadui (2 pav.). 43

6 L\uiunuu A.aziausicaite-Markeliem, Audronė Petrauskaitė, Feliksas Žigaras 80 -, 73,5 //////. //////, s/////* S //////, К //////, ft //////. \ //////. ////// l\ /////A g //////i \ s/////. 7/ Ш m É i m 59,7 - - " "-:-.- i-i-i- Atsakomybė 40,3 //////. /////A //////. "S, 7 'tfff/jm 16,8 Tolerancija 0 Žmogus S Karys Vadas 2 pav. Kokias žmogaus, kario, vado savybes labiausiai vertinate? (palyginimas) Analizuojant kitas asmenines savybes, susidaro gana prieštaringas vaizdas. Pavyzdžiui, kariūnai nurodo toleranciją, kaip vieną iš labiausiai vertinamų žmoniškųjų savybių (40,3%, VI vieta), tačiau jie nemano, kad ji būtina profesinėje veikloje (kario asmenyje ją vertina 7,0% respondentų, o vado - 16,8%) (žr. 2 diagramą). Patikimumą nurodydami kaip labiausiai vertinamą žmoniškąją savybę (76,5%, I vieta), vado asmenyje kariūnai labiausiai vertina pasitikėjimą savimi (64,6%, I vieta) ir tik nedaugelis mano, kad vadui reikalingi pasitikėjimas pavaldiniais (19,8%) bei draugiškumas (7,5%). Šie tyrimo duomenys galėtų rodyti, kad kariūnų sąmonėje egzistuoja tam tikras žmoniškųjų vertybių priešpastatymas profesinėms bei tradicinio mąstymo apie kario profesijos išskirtinumą stereotipas. Tradicinio karimo" mąstymo gajumą liudija ir kariūnų požiūris į moteris. Dauguma kariūnų (58,2%) pritaria tam, kad moterys gali rinktis kario profesiją kaip bet kurią kitą, tačiau tik 9,4% respondentų norėtų, kad jiems vadovautų moteris karė (lentelė). Kariūnų nuomonė apie moteris kariuomenėje Teiginys: 1. Kariuomenėje gali būti tik tam tikrų specialybių moterų Nesutinku (proc.) 26,9 Nežinau (proc.) 4,9 Sutinku (proc.) 68,3 2. Moterys yra fiziškai silpnesnės, todėl negali gerai atlikti karinių užduočių 29,5 9,7 60,8 3. Karinėje tarnyboje moterys šiurkštėja ir tampa valdingos 16,1 12,7 71,3 4. Kario profesiją, kaip ir bet kurią kitą, gali rinktis tiek vyrai, tiek ir moterys 5. Moteris niekada negalės gerai vadovauti kariams, nes ji jiems nėra geras tvirto kario pavyzdys 6. Vyrai ir moterys turi vienodas teises Lietuvos kariuomenėje 28,3 35,5 40,3 13,4 14,2 16,0 58,2 50,4 43,7 7. Norėčiau, kad tarnyboje man vadovautų moteris karė 72,8 17,9 9,4 Beje, ir šį procentą, ko gero, sudaro tik moteriškoji respondentų dalis, kadangi 9,7% tiriamųjų buvo moterys. Lyginant 2004 m. tyrimo duomenis su 2003 m. tyrimo rezultatais, požiūris į moteris kariuomenėje praktiškai nepakito, išskyras formalios teisės į profesijos pasirinkimą pripažinimą (2003 m. - 29,1%, 2004 m. - 58,2%) (3 pav.). 44

7 Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė: kai kurie pilietinio usdvmo aspektai ,1 58,2 63,# 8 ' 3 71,3 49,150,4 Moteris gali rinktis Kariuomenėje gali Karinėje tarnyboje Moteris negalės kario profesijąkaip būti tik tam tikrų moterys šiurkštėja vadovauti betkuriąkitą specialybių irtampa pernelyg kariams, nes jiems moterys valdingos nėra geras tvirto vado pavyzdys в 2003 m. tyrimo rezultatai 3 pav. Požiūris j moterį, tarnaujančią kariuomenėje (2003 m. ir 2004 m. tyrimų palyginimas) Gauti tyrimo rezultatai rodo tai, kad kariūnų sąmonėje išlieka stereotipinis vaidmenų pasiskirstymas tarp lyčių. Moters lygių teisių bei galimybių pripažinimas yra formalus, kaip neišvengiamybė susiklosčiusiomis visuomeninėmis politinėmis bei ekonominėmis sąlygomis. Lytinės tolerancijos stoka ir vyriškojo prado dominavimas itin ryškūs kariūnų požiūryje į moters padėtį kariuomenėje - kario profesija ir toliau laikoma grynai vyriška". Tiesa, toks požiūris į moterį kariuomenėje nėra unikalus reiškinys, būdingas vien tik Lietuvai. Daugelio kitų Europos demokratinių valstybių kariuomenėse (išskyrus Švedijos, Danijos, Norvegijos) moterų tarnyba kariuomenėje vertinama kaip neišvengiamybė atsakant į feminizmo iššūkius. Beje, reiktų paminėti, kad Lietuvos karo akademijoje merginos pradėjo mokytis nuo 2000 m., o tokioje feminizuotoje valstybėje, kaip Vokietija - tik nuo 2004 m. Taigi, nors ir sunkiai, bet palaipsniui ir vis dėlto sėkmingai sprendžiamas ir šis postmodernios kariuomenės kūrimo uždavinys Europoje - lyčių lygių teisių ir galimybių užtikrinimas ginkluotosiose pajėgose. Postmodernios kariuomenės kūrimas - tai nėra savitikslis uždavinys, bet atsakas į amžiaus iššūkius, t. y. natūralus pilietinės visuomenės raidos rezultatas. Pakitusi socialinė ekonominė ir politinė situacija formuoja naują pilietinę sąmonę. Išvados 1. Šiuolaikinis pasaulis - tai mondializmo era, jungianti savyje globalizacijos, transnacionalizacijos bei internacionalizacijos elementus kaip pagrindines tarptautinių santykių varomąsias jėgas. Visi šie veiksniai ne tik integruoja bei kooperuoja šiuolaikinę visuomenę, bet kartu iškelia ir naujas problemas: tiek tautų tarpusavio santykiuose, tiek tautų identiškumo bei jų tolesnės raidos plotmėje. Šiomis sąlygomis pilietiškumo samprata ir pilietinio ugdymo uždaviniai tampa itin aktualiomis problemomis mokslininkams, pedagogams, politikams, kariuomenei ir visai visuomenei. 2. Postmoderni visuomenė formuoja ir naujus karinio ugdymo tikslus bei uždavinius. Šiuolaikinių karininkų profesinis rengimas yra neatsiejamas nuo jų akademinio lavinimo ir pilietinio ugdymo, dabarties kario pilietinė savimonė turi būti grindžiama maksimalistine pilietiškumo koncepcija ir postmodernios kariuomenės paradigma. 3. LKA kariūnų anketinio tyrimo rezultatai patvirtino pagrindines tendencijas, kurias atskleidė ankstesni Lietuvos žmonių pilietinės savimonės tyrimai. Daugumai kariūnų būdingas formalus požiūris į pilietines vertybes (pvz., lygias teises, pilietines pareigas ir pan.) bei paviršutiniškas demokratinių procesų suvokimas. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir visoje visuomenėje pilietiškumo samprata yra paremta minimalistine koncepcija. 45

8 4. Egzistuoja ir tradicinis požiūris į kariuomenės vertybių išskirtinumą bei jų supriešinimą su universaliosiomis, kas neatspindi šiuolaikinės pilietinės visuomenės reikalavimų. 5. Egzistuoja ir tradicinis požiūris į kariuomenės vertybių išskirtinumą bei jų supriešinimą su universaliosiomis, kas neatspindi šiuolaikinės pilietinės visuomenės reikalavimų. 6. Postmodernios kariuomenės metodika, taktika ir ginkluotė sudaro galimybę kariams išvengti tiesioginio kontakto su priešu, kas sąlygoja didesnę jų žmoniškųjų vertybių niveliaciją ir devalvaciją. Todėl siaura (geografine prasme) kariūnų pilietinė identifikacija galėtų būti atsvara tiek pasauliniams globalizacijos bei integracijos procesams, tiek modernioms karinėms technologijoms. 7. Pilietinės sąmonės formavimas - ilgas ir sudėtingas procesas, lemiamas bendrų pasaulinių ir demokratinių tendencijų. Tolesnis Lietuvos karininkų rengimas ir ugdymas yra neatsiejama šalies pilietinės visuomenės kūrimo dalis. Spausdinti rekomendavo: prof, habil. dr. A. Ažubalis Literatūra Ažubalis, A., Kazlauskaitė-Markelienė, R. (2001). Pagrindiniai istoriniai lietuviškieji karines padagogikos šaltiniai apie piliečio ugdymą. Šiuolaikinės kultūrinės dvasinės plėtros problemos: mokslo darbai. V tarptautinė moksline konferencija. Kaunas: Lietuvos žemes ūkio universitetas, p Bauman, Z. (2002). Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius, p. 7. Davenport, M. M. (1987). Profesionels or hired guns? Loyalities are the difference. Military Ethics. Washington, DC. Europa ir mes. (2001). Grigas, R. (2002). Tautiškumas ir pilietiškumas civilizacijos bei globalizacijos iššūkių akivaizdoje. Filosofija, sociologija 1. Huhtinen, A. M. (2005). Soldiership without Existence - The Changing Enviroment for Military Decision Makers. Civil-Military Aspects of Militär)' Ethics. Vol. 2. Vienna, p Kazlauskaitė-Markeliene, R., Ažubalis, A. (2002). Svarbiausia - ugdyti pilietį. Mokslas ir gyvenimas J. Lietuvos Respublikos Karinė strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 15 įsakymu Nr. V doc, Lokas, D. (1992). Esė apie pilietinę valdžią. Vilnius. Maceina, A. (1998). Mintys, apmąstymai. Vilnius. Maceina, A. (1991). Tautinis auklėjimas. Kaunas. Mackevičiene, A., Petrauskaitė, A. (2004). Kalba ir dvasines vertybes: pilietiškumo ugdymo aspektai. Tauta ir kalba: šiuolaikiniai sociolingvistinio ugdymo aspektai. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p McLaughlin, T. H. (1997). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė. Kaunas: Technologija, p Micewski, E. R. (2005). Leadership Responsibility ir Postmodern Armed Forces. Civil-Military Aspects of Military Ethics. Vol. 2. Vienna. Mokslinio tiriamojo projekto,,pilietinio ugdymo raida, patirtis, problemos Lietuvos kariuomenėje, jų sprendimo būdai" 2003 m. ataskaita. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Mokslinio tiriamojo projekto Pilietinio ugdymo raida, patirtis, problemos Lietuvos kariuomenėje, jų sprendimo būdai" m. ataskaita. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Moskos, C. C. Segal, D. R., Williams, J. A. (2000). The Postmodern Military Armed Forces after the Cold War. New York: Oxford University Press. Petrauskaite, A. (2005). Ethics in Lithuanian military education. Civil-Military Aspects of Military Ethics. Vol. 2. Vienna. Pilietiškumo samprata ir piliečių ugdymas demokratinėje visuomenėje. (2003). Mokslinio-praktinio seminaro medžiaga. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Royal, W. (2004). Euro-Military Identity as Core Elemento f Soldierly Spirit. Identity Ethics and soldiership Helsinki, p. 61. Šalkauskis, St. (1933). Lietuvių tauta ir jos ugdymas. Kaunas. Šalkauskis, St. (1932). Visuomeninis auklėjimas. Kaunas. Toiskallio, J. (2002). Cyborgs and Humans. Two Paradigms of Military Pedagogy. Military Pedagogy and International Survey, p Žigaras, F. (2004). Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas sprendžiant tautų etninio identiteto, kultūros, švietimo ir mokslo problemas. Tauta ir kalba: šiuolaikiniai sociolingvistinio ugdymo aspektai. Tarptautinės mokslines konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p MODERN LITHUANIAN ARMY FORCES: SOME ASPECTS OF CIVIC EDUCATION R. Kaziauskaitė-Markelienė, A. Petrauskaitė, F. Žigaras Summary The objectives of military education are based on the requirements of post-modern society. Postmodernism is no period or era but rather a way of thinking and habits. Postmodernism is an age of globalisation, transnationalisation and internationalisation. Our society is cooperating and integrating by all these influences. Despite this positive fact the issues of national development, national identity and international cooperation become very actual at the moment. The key issue of post-modern age is the 46

9 Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė: kai kurie pilietinio ugdymo aspektai creation of civic society. By this point of view civic education is the most important aim for all society and for military forces in particular. The goals and the tasks of military education are determined by the requirements and circumstances of postmodernism. Now professional military studies are impossible without academic knowledge and civic education. Civic conscious of military person has to combine the conception of civic society and the paradigm of post-modern armed forces. The Post-modern paradigm of modern army forces has begun to stand for the military since the end of the Cold War and have big differences from the Modern and Late Modern paradigms. Post-modern paradigm means more volunteers in military Corp., more multipurpose in mission, more human in make up and ethos, greater permeability with civilian society. Post-modern paradigm include new goals of military education: the role of combat leader have to be in harmony with the roles of soldier manager, soldier/manager, soldier/teacher, soldier/scholar and soldier/statesman. Civic education of militaries is one of the most important tasks for Lithuanian Army in present situation. The aims of civic education are depending on the post-modern civic conception. This conception covers four personal characters of conscious citizen: identity, civic virtues, political activity and social demands for civic efficient. These four civic signs have minimalistic and maximalistic explanation. By minimalistic point of view civic features of citizen can involve only their formal understanding (as formal having of civic rights, formal identity as passport, formal interpretation of such moral virtues as responsibility, loyalty, justice, ect. And formal participation in the elections). Post-modern society can't be limited by such minimalistic view. Post-modern age demands deeper understanding and meaning of civic principles. Scientific research project, Civic education in Lithuanian Military forces: development, experience, issues and settles for future" is providing in Military Academy of Lithuania since The main aim. of this work is to ascertain civic maturity of Lithuanian cadets and the influences could make on their civic conscious. Also it was interesting to revise their point of view on such values of civic society as sexual, equality, national identity, personal characters of human - being and military person, ect. Annual testing of cadet's civic conscious are providing in Military Academy of Lithuania from The results of these tests acknowledged the same tendencies which were verified in earlier tests of Lithuanian's civic conscious. Most of the cadets just formally recognise main democratic values of civic society such as social duties, moral responsibility, equal rights, etc. It means the cadets need deeper understanding of the democracy and social processes in Lithuania and in the world as well. The big part of cadets (40,1%) is thinking that tolerance is one of the most important and valuable feature of human-being. But they didn't agree that this feature is needful for soldier (7,0%) and military leader (16,8%). These results of cadets' testing approved the main common tendency for all military forces: the cadets have strong sense of military values and traditions which are in some opposition with civil society. This point of view is based on the tradition to difference military profession from others what is not in agreement with needs of post-modern society and paradigm of military forces. The cadets' view on sexual equality in military forces has traditionally antifemale position. The cadets agree (58,2% of them) with the women's right and possibility to serve in the military forces but only 9,4% of them would like to serve under female leadership. This position is based on the same traditional old-minded understanding of military profession and is in argue with the post-modern military paradigm. In accordance with testing results the most part of cadets (62,4%) agree with the opinion, that Native country is the place where I was bora". It is the common tendency in social identity of Lithuanian society. Such kind of identification of the population could mean that Lithuanian civic society is forming on the local base. The professional activities of present militaries are global in many meanings: in geographical, in ethical, in political, ect. Global threats for postmodern world could be in disagreement with such identity of Lithuanian military person. Post-modern military methods, tactics and armament let militaries to avoid right contact with enemies. This circumstance could condition the devaluation of human values into the cadets conscious. The local civic identification represent by cadet's testing results could be the measure to such process as globalisation and dehumanisation and to modern army technologies as well. Civic conscious is shaping by the influence of many different and complex factors. It's very long and difficult process influenced by common global and democratic reasons of post-modern society. Professional and civic education of Lithuanian militaries is a part of Lithuanian education system and a part of creation of Lithuanian civic society. 47